Gimiau Telšių rajone, Želvaičių kaime, prie Masčio ežero, kuris randasi už 3 kilometrų nuo Telšių. Nurodysiu ir datą, kurią mano akys pirmą kartą pamatė Lietuvos žemę, tai 1960 metų kovo 14 dieną. Dangaus kūnai lėmė, kad gimiau ir po žuvies ženklu.

Mano mama buvo pradinių klasių mokytoja, tėvas zootechnikas. Dabar mamai 82, o tėvui – 90 metų, tad ir aš dar ilgai žadu kam nors nervus tąsyti. Vidurinę baigiau Baisogaloje, nors ten jokio baisaus galo ir nepatyriau, o po to baigiau Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete geografijos studijas. Puikus buvo laikas – kelionės, jaunas maksimalistas, dar nevedęs… Vėliau, jau 1993 metais gavau mokslų daktaro laipsnį.

Politika pradėjau domėtis dar studijų metu, ypač domėjausi tarptautine politika, o sovietų marazmo net ir nesistengiau perprasti. Na, nebent Stalino nacionalinės politikos ypatumus su draugais gvildendavome. Oi, daug prigvildendavom. Nuo piktumo net rusiškai vengdavau kalbėti. Vėliau, žinoma, Sąjūdis ir jau profesionali politiko duona. Iš pradžių domėjimasis politika atsirado dėl pasipiktinimo, vėliau iš supratimo, kad gali daug ką nuveikti. Vėliau jau atsiranda įsipareigojimas sau ir kitiems, o kartais, tiesa, yra tik inercija. O šiaip, jei žmogus aktyvus iš prigimties, jis kur nors nueis - jei ne į politiką, tai į verslą, aktyvią visuomeninę veiklą ar dar kur nors.

 

Dabar profesionalaus politiko dosjė. Pirmą kartą partiniu tapau, kai 1993 metų rugpjūtį įstojau į Liberalų sąjungą. Beveik šešis metus buvau ir partijos pirmininkas, o po buvau Liberalų ir centro sąjungos nariu, o dabar priklausau Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui. Juk nuo liberalizmo niekur nepabėgsi…

Buvau didelis Sąjūdžio aktyvistas, po to tapau parlamentaru, Nepriklausomybės Akto signataru. Ilgokai dirbau Klaipėdos meru, dar penketą metų buvau tik eilinis miesto Tarybos narys. Teko būti Ūkio ministru bei laikinuoju Ministru Pirmininku. Daug metų buvau partijos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, tik dabartinės galimybės aktyviai veikti partijoje yra labai ribotos dėl laiko stokos ir darbo Europos Parlamente. Tad juokauju, kad Lietuvos politikoje esu išbandęs visas politines pozicijas, tik Prezidentu nesu buvęs. Na, bet jei gyvensiu taip ilgai kaip tėvas, tai dar visko gali būti.

Džiaugiuosi daugeliu liberalių darbų, dirbant Klaipėdos mero poste. Dirbant Ūkio ministru, pavyko sutvarkyti Mažeikių naftos įmonės krizę ir pasiekti, kad ji neatitektų „Lukoil“. O visuomeninėje - šviečiamojoje veikloje ypač buvo prasminga kalbėti žmonėms apie Europos sąjungą, jos privalumus žemdirbiams, verslininkams ir kt. Mačiau, kad verta tai daryti, neatmetu, kad ir ateityje panašia veikla užsiimsiu.

 

Esu geraširdis, dėl ko ne vienas yra manim pasinaudojęs ar net per galvą perlipęs.  Aš asmeniškai galimas klastas ar problemas numatau, bet ne visada sugebėdavau įtikinti artimiausius kolegas, kad būtina daryti vienaip ar kitaip. Kartais tiesiog pasijusdavau išduotas.Tačiau įgimtas aktyvumas bei optimizmas neleidžia man sureikšminti tokius dalykus. Visada atrasiu, ką prasmingo galiu nuveikti. Ir nemanau, kad laipiotojams per galvas dabar yra geriau...

Čia telieka pridurti, kad iš esmės man gyvenime bei politinėje veikloje labai sekasi. Prie savo nuveiktų darbų, profesionalaus reikalų supratimo pridėjus sėkmę, dažnai atsitinka taip, kad ne kas nors kitas, o aš atsiduriu ten, kur kiti gal dar tik svajoja.

 

Mėgstu skaityti ir grožinę, ir istorinę literatūrą. Skrydžiai lėktuvu - per metus jų būna 100-120, tam labai palankūs. Na, o tikrasis mano hobi - miškas. Ne tik pasivaikščioti, bet ir rimtai pasidarbuoti mėgstu. Turiu 30 ha miško, tad darbo tikrai apstu. Džiaugiuosi, kad su sūnum galiu profesionaliai apie tai pakalbėti, o štai žmonai ir dukroms - miškas tik puiki vieta draugų iškylai. Aš, žinoma, tai irgi mėgstu, bet kažkas juk ir darbus turi nudirbti. Paskutinės žiemos darbas – nudžiūvusių ąžuolų pjovimas ir apdorojimas. Dabar lieka sulaukti, kada savo ąžuolo lentas galėsiu paimti iš džiovyklos.