Gimiau Telšių
rajone, Želvaičių kaime, prie Masčio ežero, kuris randasi už 3
kilometrų nuo Telšių. Nurodysiu ir datą, kurią mano akys pirmą kartą
pamatė Lietuvos žemę, tai 1960 metų kovo 14 dieną. Dangaus kūnai lėmė,
kad gimiau ir po žuvies ženklu.
Mano mama buvo
pradinių klasių mokytoja, tėvas zootechnikas. Dabar mamai 82, o tėvui –
90 metų, tad ir aš dar ilgai žadu kam nors nervus tąsyti. Vidurinę
baigiau Baisogaloje, nors ten jokio baisaus galo ir nepatyriau, o po to
baigiau Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete geografijos
studijas. Puikus buvo laikas – kelionės, jaunas maksimalistas, dar
nevedęs… Vėliau, jau 1993 metais gavau mokslų daktaro laipsnį.
Politika pradėjau
domėtis dar studijų metu, ypač domėjausi tarptautine politika, o
sovietų marazmo net ir nesistengiau perprasti. Na, nebent Stalino
nacionalinės politikos ypatumus su draugais gvildendavome. Oi, daug
prigvildendavom. Nuo piktumo net rusiškai vengdavau kalbėti. Vėliau,
žinoma, Sąjūdis ir jau profesionali politiko duona. Iš pradžių
domėjimasis politika atsirado dėl pasipiktinimo, vėliau iš supratimo,
kad gali daug ką nuveikti. Vėliau jau atsiranda įsipareigojimas sau ir
kitiems, o kartais, tiesa, yra tik inercija. O šiaip, jei žmogus
aktyvus iš prigimties, jis kur nors nueis - jei ne į politiką, tai į
verslą, aktyvią visuomeninę veiklą ar dar kur nors.
Dabar
profesionalaus politiko dosjė. Pirmą kartą partiniu tapau, kai 1993
metų rugpjūtį įstojau į Liberalų sąjungą. Beveik šešis metus buvau ir
partijos pirmininkas, o po buvau Liberalų ir centro sąjungos nariu, o
dabar priklausau Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui. Juk nuo
liberalizmo niekur nepabėgsi…
Buvau didelis
Sąjūdžio aktyvistas, po to tapau parlamentaru, Nepriklausomybės Akto
signataru. Ilgokai dirbau Klaipėdos meru, dar penketą metų buvau tik
eilinis miesto Tarybos narys. Teko būti Ūkio ministru bei laikinuoju
Ministru Pirmininku. Daug metų buvau partijos pirmininkas ar pirmininko
pavaduotojas, tik dabartinės galimybės aktyviai veikti partijoje yra
labai ribotos dėl laiko stokos ir darbo Europos Parlamente. Tad
juokauju, kad Lietuvos politikoje esu išbandęs visas politines
pozicijas, tik Prezidentu nesu buvęs. Na, bet jei gyvensiu taip ilgai
kaip tėvas, tai dar visko gali būti.
Džiaugiuosi
daugeliu liberalių darbų, dirbant Klaipėdos mero poste. Dirbant Ūkio
ministru, pavyko sutvarkyti Mažeikių naftos įmonės krizę ir pasiekti,
kad ji neatitektų „Lukoil“. O visuomeninėje - šviečiamojoje veikloje
ypač buvo prasminga kalbėti žmonėms apie Europos sąjungą, jos
privalumus žemdirbiams, verslininkams ir kt. Mačiau, kad verta tai
daryti, neatmetu, kad ir ateityje panašia veikla užsiimsiu.
Esu geraširdis, dėl
ko ne vienas yra manim pasinaudojęs ar net per galvą perlipęs. Aš
asmeniškai galimas klastas ar problemas numatau, bet ne visada
sugebėdavau įtikinti artimiausius kolegas, kad būtina daryti vienaip ar
kitaip. Kartais tiesiog pasijusdavau išduotas.Tačiau įgimtas aktyvumas
bei optimizmas neleidžia man sureikšminti tokius dalykus. Visada
atrasiu, ką prasmingo galiu nuveikti. Ir nemanau, kad laipiotojams per
galvas dabar yra geriau...
Čia telieka
pridurti, kad iš esmės man gyvenime bei politinėje veikloje labai
sekasi. Prie savo nuveiktų darbų, profesionalaus reikalų
supratimo pridėjus sėkmę, dažnai atsitinka taip, kad ne kas nors kitas,
o aš atsiduriu ten, kur kiti gal dar tik svajoja.
Mėgstu skaityti ir
grožinę, ir istorinę literatūrą. Skrydžiai lėktuvu - per metus jų būna
100-120, tam labai palankūs. Na, o tikrasis mano hobi - miškas. Ne tik
pasivaikščioti, bet ir rimtai pasidarbuoti mėgstu. Turiu 30 ha miško,
tad darbo tikrai apstu. Džiaugiuosi, kad su sūnum galiu profesionaliai
apie tai pakalbėti, o štai žmonai ir dukroms - miškas tik puiki vieta
draugų iškylai. Aš, žinoma, tai irgi mėgstu, bet kažkas juk ir darbus
turi nudirbti. Paskutinės žiemos darbas – nudžiūvusių ąžuolų pjovimas
ir apdorojimas. Dabar lieka sulaukti, kada savo ąžuolo lentas galėsiu
paimti iš džiovyklos. |