Europos Parlamentas ir ACTA

Kokiuose Europos Parlamento komitetuose bus svarstoma pritarti ACTA, ar ne? Ar Europos Parlamentas gali sustabdyti ACTA įsigaliojimą ar keisti sutarties turinį, kas atsitiks jeigu europarlamentarai paprieštaraus ACTA, ir kas – jeigu sutartis sulauks jų pritarimo? Kiek laiko užtruks šios procedūros?

ACTA sutarties perdavimas Europos Parlamentui turėtų būti paskelbtas jau vasario mėnesio EP plenarinėje sesijoje – po jo bus galima pradėti pritarimo procedūrą. Svarbu žinoti, kad Europos Parlamentas gali tik pritarti arba nepritarti ACTA, tačiau neturi teisės teikti pakeitimų ar keisti dokumento tekstą. Taip pat europarlamentarai gali nuspręsti kreiptis į Europos Teisingumo Teismą su prašymu įvertinti, ar ACTA neprieštarauja ES teisei. 

Pagrindinis komitetas, rengsiantis EP poziciją dėl ACTA yra EP Tarptautinės prekybos komitetas. Pirmasis pasikeitimas nuomonėmis komitete numatytas vasario 29 - kovo 1 dienomis. Iš pagrindinio pranešėjo – t.y. EP nario, atsakingo už dokumento rengimą – pareigų atsistatydinus socialistų frakcijos nariui Kadarui Arifui, antroji pagal dydį EP S&D frakcija netrukus turi paskelbti naują pranešėją. Leonido Donskio frakcijos Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) šešėlinis pranešėjas – t.y. frakcijos atstovas, aktyviausiai dalyvaujantis atstovaujant politinės grupės nuomonę – yra Niccolò Rinaldi iš Italijos. Balsavimas dėl ACTA komitete numatytas gegužės mėnesį, o balsavimas plenarinėje sesijoje, kai bus priimtas galutinis sprendimas, – birželį. Žinoma, šios datos dar gali būti pakoreguotos – visų pirma dėl to, kad, kaip minėta, EP komitetas, politinė frakcija arba grupė europarlamentarų gali kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl ACTA atitikimo ES teisei. Jei tai bus padaryta, ratifikavimo procedūra Parlamente bus sustabdyta iki Teismo sprendimo.

Savo poziciją dėl ACTA taip pat parengs dar penki EP komitetai: Vystymosi, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų, Kultūros, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Teisės reikalų. Vystymosi komitetas, kurio narys yra Leonidas Donskis, balsavimą numatyto surengti vasario 29 dieną, ALDE šešėlinis pranešėjas šiame komitete yra Charles Goerens iš Liuksemburgo. 

Jau dabar Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas yra priėmęs sprendimą taip pat pateikti atskirą nuomonę, ar ACTA neprieštarauja ES Pagrindinių laisvių chartijai. ALDE šešėlinė pranešėja šiuo klausimu yra europarlamentarė iš Nyderlandų Sophie In't Veld. 

Kaip jau minėta, balsavimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje numatytas birželį. Iki to laiko sutartį turėtų būti pasirašiusios visos 27 ES šalys. Jeigu EP pritartų ACTA, Taryba galėtų užbaigti jo patvirtinimo procedūrą, taip pat sutartį turės ratifikuoti kiekviena ES šalis. Tai gali užtrukti iki ketverių metų. Tad jau dabar aišku, kad ACTA pirmiausia įsigalios be ES dalyvavimo, tai įvyks ne anksčiau nei 2013-ųjų kovą. 

Tačiau Europos Parlamentas gali ir nepritarti ACTA. Tokiu atveju visa ACTA įsigaliojimo procedūra nutrūktų ir susitarimas neįsigaliotų. Naujam susitarimui reiktų pradėti naują procedūrą: Europos Komisija teiktų ES Tarybai pasiūlymą dėl mandato derėtis suteikimo, būtų deramasi iš naujo, pasirašinėjama ir t.t.

Kol kas sunku prognozuoti, kokia bus Europos Parlamento pozicija dėl ACTA. Tačiau Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcija (ALDE) tam tikrus savo nuogąstavimus dėl ACTA išreiškė dar 2010 lapkritį, kuomet drauge su Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso, Žaliųjų bei Europos vieningųjų kairiųjų jungtine frakcija pateikė alternatyvų rezoliucijos projektą, kuriame ragino Europos Komisiją atlikti ACTA įgyvendinimo poveikio pagrindinėms teisėms ir duomenų apsaugai vertinimą, atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad privatumas ir duomenų apsauga yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės, kurios pripažįstamos Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visgi, vos 16 balsų persvara šis rezoliucijos projektas buvo atmestas, o vietoj jo priimtas konservatorių inicijuotas dokumentas, raginantis Europos Komisiją toliau tęsti derybas dėl ACTA. 

ACTA - tai susitarimas, kuriuo siekiama sustiprinti priemones ir mechanizmus, skirtus intelektinės nuosavybės teisių, tokių kaip autoriaus teisės, patentai, geografinės nuorodos, prekių ženklai ir pramoninio dizaino teisės, apsaugai. Klausimo jautrumas susijęs su nedidele sutarties dalimi, skirta autoriaus teisių apsaugai internete – muzikos, literatūros, teatro ir kitų kūrinių, kuriems taikoma autoriaus teisių apsauga, atsisiuntimui. Pagal ACTA, kūrinių atsisiuntimas privačiam naudojimui nebuvo ir nėra draudžiamas. Draudžiami tik autoriaus teisių pažeidimai komerciniais tikslais.

Europarlamentaro L. Donskio įsitikinimu, didžiausius nuogąstavimus kelia ne ACTA kaip susitarimas, o derybų dėl jos proceso skaidrumas ir atvirumas visuomenei. Jo nuomone, visi kylantys klausimai, prieštaravimai, galimi neatitikimai ES teisei turi būti išsiaiškinti ir diskutuojami kuo platesnėje viešojoje diskusijoje. EP narys dėkoja visiems, kurie nelieka abejingi ir reiškia savo nuomonę bei pateikia argumentus.