G.Drukteinis: vienintelė galimybė gauti žmonių pasitikėjimą – dirbti nuo rinkimų iki rinkimų

Giedriau, ar jaučiate, kad Lietuvoje artėja rinkimai? 
Atsakymas yra trumpas ir paprastas. Be fragmentiškų užsiminimų žiniasklaidoje visiškai nieko nesijaučia. Taigi, žmonės ypatingai nesidomintys politiniu gyvenimu gali išgirsti nuotrupas, kad kažkas artėja. Kad po rinkimų kažkas bus. Bet kada, kas, kaip ir kur – nelabai aišku.

Dabartinė valdžia padarė viską, kad šie rinkimai būtų kuo neįdomesni, kuo pilkesni, kuo labiau suvaržyti. Turiu omeny ne vien finansavimą, bet ir reklamos suvaržymus. Labai trūksta netradicinio marketingo, pardavimo, rinkodaros priemonių , kurias būtų galima pritaikyti rinkiminėj kovoj ir iš tikrųjų turėti įdomią rinkimų kampaniją. 

Kita priežastis, kodėl kampanijos pas mus vyksta vangiai, yra visiškai eliminuotas kritinis visuomenės aktyvumas. Čia norėčiau prisiminti amerikietišką pavyzdį – politinės veiklos komitetus (PAC – Political action committee). Amerikoje įprasta, kad žmonės susiburia į tokius komitetus, kurie agituoja už ar prieš konkretų kandidatą, visuomenei ar jos daliai rūpimą klausimą ar įstatymą. Tokio dalyko pas mus nėra. Todėl politiškai aktyviam žmogui praktiškai net nėra ką veikti, kol rinkimų kampanija neprasidėjo. 

Sakot, kad valdžia padarė viską, kad rinkimų kampaniją būtų nuobodi. Kam tai naudinga?
Jeigu prisimintume periodą prieš keturis metus, tai draudimai pradėjo rastis po Pakso sėkmingos prezidentinės kampanijos, Uspaskicho sėmingos Seimo kampanijos. Valdžia pamatė, kad visuomene galima manipuliuoti įvairiausiomis priemonėmis: saldainiais, degtukais, oro balionais, išmoningai sukonstruotais video klipais. Tai matydama nusprendė, kad žmonės negali išreikšti savo pilietinės pozicijos, nes neva jie yra apgaunami alaus buteliu, ar skalbimo milteliais, kaip kad buvo referendumo stojant į ES metu. Praktiškai nuo to ir prasidėjo įvairiausi draudimai. Aišku buvo prisidengta menamais finansavimais iš rytų, rusų pinigais ir t.t. neva tai, turint gausiai pinigų galima būtų išrinktu prezidentu ar Seimo nariu. Tačiau toks požiūris truputėlį žeidžia mano, kaip homo sapiens protinius sugebėjimus. Jei valdžia žiūri į mane ir galvoja, kad aš esu toks „lochas“, kurį galima nupirkti alaus buteliu ar skalbimo milteliais, ji mane įžeidžia. Nes aš esu protingas, išsilavinęs žmogus, kuris gali pats apsispręsti, surasti argumentų balsuoti arba ne už vieną ar kitą partiją ar kandidatą. Kodėl dabar staiga ji turi nuspręsti eliminuoti įdomumą, galimybę išklausyti visas programas, galų gale, finansiškai paremti man patinkantį kandidatą be giežtų apribojimų.

Gal tokia nuobodi rinkimų kampanija, kai nieks nevyksta, kaip tik yra galimybė ieškoti būdų, kaip būti matomu? Gal tai galimybė kandidatui būti pastebėtu?
Iš tiesų, galimybės egzistuoja visada. Aš sakau, kad rinkimai prasideda tą pačią dieną, kai jie baigiasi. Jei žmogus nori patekti į Seimą, jis turi dirbti visus keturis metus, o ne įstatyme numatytą paskutinį mėnesį. Tu turi būti apygardos , bendruomenės narys, gyventi ja, žinoti bendruomenės žmonių problemas ir bandyti jas išspręsti. Dirbdamas Afrikoje pastebiu, kad nelaimėjusios rinkimų prtijos dezintegruojasi iš karto. Kadangi jie nemato prasmės 5 metus dirbti, tobulėti, augti ir t.t. Tačiau taip neturėtų būti nei Afrikoje, nei Lietuvoje. Vienintelė galimybė būti išrinktam – dirbti tą pačią akimirką, kai parlamento rinkimai baigiasi.