Pirmoji 2012-ųjų sesija: naujas EP pirmininkas, Danijos pirmininkavimas ir kritika vengrams

Nuo rinkimų likusį darbo laiką europarlamentarai skyrė susipažinimui su nuo metų pradžios pirmininkauti ES Tarybai pradėjusios Danijos prioritetais, taip pat audringai diskutavo apie Vengrijos konstitucijos pataisas, priėmė rezoliuciją dėl numatomo tarpvyriausybinio glaudesnės ekonominės sąjungos susitarimo, svarstė elektroninių atliekų,  maisto švaistymo išvengimo ir kitus klausimus. 

EP pirmininko rinkimai – be netikėtumų 

Prieš antradienį vykusius naujojo EP vadovo, pakeitusio pirmąją EP kadencijos pusę Parlamentui vadovavusį konservatorių Jerzy Buzeką, rinkimus turbūt mažai buvo abejojančių, kad EP pirmininko postą sekantiems 2,5 metų užims socialistų frakcijos lyderis, vokietis Martinas Schulzas. Besidomintiems Europos Parlamento veikla ne paslaptis buvo tai, kad dar kadencijos pradžioje dvi didžiosios EP frakcijos – Europos liaudies frakcija (EPP) bei Europos socialistų frakcija (S&D) – neformaliai sutarė, kad EP pirmininko postą pirmąją kadencijos pusę užims konservatorių, o antrąją – socialistų atstovas. 

Tačiau nepaisant minėto susitarimo dalyvauti EP pirmininko rinkimuose nusprendė dar du EP nariai iš Didžiosios Britanijos: Diana Wallis bei Nirj Deva. Pastarasis kandidatavo nuo savo politinės grupės Europos Parlamente Europos konservatorių ir reformistų frakcijos (ECR), kurią pagrinde sudaro nuo EPP atskilę konservatoriai iš Jungtinės Karalystės, tuo tarpu Diana Wallis, nors ir priklauso Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcijai (ALDE), kandidatavo kaip nepriklausoma kandidatė, surinkusi reikalingą skaičių ją remiančių EP narių parašų.

Visgi šiems dviems kandidatams, raginusiems kolegas nepasiduoti išankstiniams susitarimams tarp frakcijų, nepavyko stipriau pasipriešinti Martinui Schulzui, kuris jau pirmajame ture surinko daugiau nei pusę europarlamentarų balsų (387) bei buvo išrinktas naujuoju EP pirmininku. Dianą Wallis slaptame balsavime palaikė 141 EP nariai, o Nirj Deva – 142. 

Nors EP rinkimuose kaip savarankiška kandidatė dalyvavo liberalų frakcijos atstovė Diana Wallis, europarlamentaras Leonidas Donskis savo balsą atidavė už Martiną Schulzą, kuris, anot jo, yra tinkama asmenybė, siekiant stiprinti Europos Parlamento vaidmenį ES institucijų sąrangoje kritiniu visai Bendrijai laikotarpiu. 

„Gerbiamos kolegės iš mano frakcijos D. Wallis kandidatavimas nebuvo mūsų politinės grupės iniciatyva, tai buvo jos asmeninis sprendimas, paremtas daugiau ne siekiais įvesti reikalingų pokyčių Europos Parlamente, o jos politinėmis ambicijomis savo šalyje – Didžiojoje Britanijoje. Nemanau, kad šių argumentų pakako apsisprendžiant savo balsą atiduoti už Dianą Wallis,“ - savo pasirinkimą argumentuoja L. Donskis. Iš kitos pusės, europarlamentaras priduria, kad šiandien kaip niekad reikalingas stiprus ir vieningas Europos Parlamento balsas, siekiant kuo aktyviau dalyvauti šiuo metu Europos Sąjungoje vykstančiuose esminguose pokyčiuose. Tad EP frakcijų vienybė bei susitelkimas bendriems darbams šiuo metu yra kaip niekad reikalingas. 

Įžanginį savo kreipimąsi, kurio klausėsi ne tik EP nariai, bet ir būrys buvusių EP vadovų, vokiečių kalba pasakęs M. Schulzas nevienareikšmiškai įvardijo problemą, kad „sprendžiant klausimus per aukščiausiojo lygio susitikimus, vyriausybės vadovų susitikimams įgaunant vis didesnę svarbą ir pasitikint vien tik jais, į sprendimų priėmimo procesus beveik neįtraukiama vienintelė tiesiogiai išrinkta Bendrijos institucija – Europos Parlamentas.“ Pasak ugningais pasisakymais garsėjančio M. Schulzo, „Europos Parlamentas nesiruošia stebėti viso to sudėjęs rankas.“ Naujasis EP vadovas žadėjo „nebūti patogus pirmininkas“: „Būsiu pirmininkas, kuris, jei reikės, išsikovos vykdomosios valdžios pagarbą Parlamentui, kuris kovos, jei kils pavojus piliečių interesams. Pirmininkas, kuris atstovaus tvirtiems nariams, kurie gina piliečių interesus. Pirmininkas, kuris padarys viską, kad atgautų žmonių pasitikėjimą Europos vienijimosi procesu ir vėl pažadintų susižavėjimą Europa.“

Trečiadienį europarlamentarai taip pat išrinko keturiolika EP pirmininko pavaduotojų. Po antrojo balsavimo turo jais išrinkti įvairių EP frakcijų nariai iš Italijos, Ispanijos, Graikijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos. Tarp jų ir du Leonido Donskio politinės grupės ALDE atstovai: Edward McMillan-Scott (Didžioji Britanija) bei Alexander Alvaro (Ispanija). EP pirmininko pavaduotojai kartais pirmininkauja plenarinėms sesijoms, taip pat yra Parlamento Biuro nariai. Biuras nustato Parlamento vidaus taisykles, rengia preliminarų EP biudžeto projektą, taip pat sprendžia administracinius bei organizacinius reikalus.

Vengrijai – europarlamentarų kritika

Trečiadienį Europos Parlamento plenarinių posėdžių salėje vyko karštos diskusijos – kartu su ES Tarybos, Europos Komisijos atstovais bei Vengrijos premjeru Viktoru Orbánu europarlamentarai diskutavo apie nuo metų pradžios Vengrijoje įsigaliojusias konstitucijos pataisas bei kai kuriuos naujus įstatymus, kurie galimai pažeidžia ES teisės aktus bei pamina pagrindines Bendrijos vertybes. Europos Komisija jau pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš Vengriją dėl trijų klausimų: centrinio banko nepriklausomybės, teisėjų pensinio amžiaus ir duomenų apsaugos institucijos nepriklausomumo. Tačiau vengrus kritikavę EP nariai akcentavo, jog minėtosios procedūros nėra pakankamos bei daugiau skirtos techniniams klausimams, tuo tarpu Vengrijoje pastaruoju metu matyti vis mažiau pagarbos demokratiniams principams bei žmogaus teisėms. 

„Būtina patikrinti, ar Vengrijos konstitucija bei pagrindiniai įstatymai neprieštarauja Europos vertybėms: demokratijai, teisinės valstybėms principams, religijos bei išraiškos laisvei, lygybei“, - diskusijoje kalbėjo Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) frakcijos lyderis Guy Verhofstadt. 

Tuo tarpu didžiausios EP Europos liaudies frakcijos (EPP), kuriai priklauso ir V. Orbáno „Fidesz“ partijos atstovai, europarlamentarai gynė Vengriją, teigdami, kad šioji tiesiog įgyvendina šaliai būtinas reformas.