„Taip jau nutinka, kad į šį Lietuvos kampelį vis atvykstu žiemą“, - po Ignalinos bibliotekoje šeštadienį įvykusio susitikimo su miesto bendruomene bei rinktinės „Lietuviškais liberalizmas II“ pristatymo prisipažino Leonidas Donskis. Iš tiesų, jau ne pirmus metus iš eilės tradicinis europarlamentaro turas po Lietuvą rengiamas vasarį, laisvos nuo posėdžių Europos Parlamente savaitės metu. Visagine, Zarasuose, Ignalinoje bei Švenčionyse L. Donskį pasitiko ne tik nuostabi lietuviška žiema, bet ir nuoširdūs, smalsūs ir diskutuoti bei klausti nebijantys žmonės.
„Taip jau nutinka, kad į šį Lietuvos kampelį vis atvykstu žiemą“, - po Ignalinos bibliotekoje šeštadienį įvykusio susitikimo su miesto bendruomene bei rinktinės „Lietuviškais liberalizmas II“ pristatymo prisipažino Leonidas Donskis. Iš tiesų, jau ne pirmus metus iš eilės tradicinis europarlamentaro turas po Lietuvą rengiamas vasarį, laisvos nuo posėdžių Europos Parlamente savaitės metu. Visagine, Zarasuose, Ignalinoje bei Švenčionyse L. Donskį pasitiko ne tik nuostabi lietuviška žiema, bet ir nuoširdūs, smalsūs ir diskutuoti bei klausti nebijantys žmonės.
Kaip ir skelbta, šių metų L. Donskio kelionių po Lietuvos miestus pagrindinis akcentas – tik šios savaitės pabaigoje Vilniaus knygų mugėje oficialiai debiutuojančios rinktinės „Lietuviškasis liberalizmas II“ pristatymai bei diskusijos tema „Liberalios vertybės ir politinis dialogas“. L. Donskio sudaryta naujoji knyga – tai atsakas lietuviškos politinės minties klasika tapusiam „Lietuviškajam liberalizmui“, kuris prieš daugiau nei pusę šimto metų buvo išleistas Čikagoje L. Donskio mokytojo, sociologo Vytauto Kavolio iniciatyva.
„Anuomet „Lietuviškojo liberalizmo“ autoriai, rodos, neturėjo daug pagrindo optimizmui – Lietuvos valstybė neegzistavo, o gyvendami emigracijoje jie patys net neturėjo galimybių atvykti į sovietų okupuotą Tėvynę. Visgi jaunieji mąstytojai tikėjo laisva Lietuva ir jautė pareigą tam ruošis – vystyti politinę mintį, dėti pagrindus demokratinei jos sistemai“, - apie jaunų išeivijos autorių optimizmą „Lietuviškajame liberalizme“ kalbėjo L. Donskis.
Tuo tarpu „Lietuviškojo liberalizmo II“ nuotaikos – jau kitokios. Tai kritiškas požiūris į save, kvietimas atviram pokalbiui, bandymas atsakyti į klausimus, kaip pasikeitė lietuviškas liberalizmas, kokios jo galimybės šiandienos situacijoje, ar Lietuva išmoko gyventi laisvės sąlygomis, kokie skauduliai ir įtampos ją kamuoja.
Keli šimtai žmonių, penktadienį bei šeštadienį susirinkusių į susitikimus Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre, Zarasų, Ignalinos bei Švenčionių viešosiose bibliotekose ne tik pirmieji susipažino su „Lietuviškuoju liberalizmu II“, bet ir turėjo progą L. Donskiui užduoti klausimus bei diskutuoti apie tai, kas jiems labiausiai rūpi. O klausimų, kaip įprasta, sulaukta įvairiausių: nė viename susitikime neapsieita be itin skaudžių emigracijos, Lietuvos informacinės erdvės problemų, susirinkusiuosius sudomino ir lietuviško liberalizmo istorija bei dabartis, užsienio politikos aktualijos. Susitikimus moderavusiems jų iniciatoriams liberalams Tomui Baranovui bei Algirdui Radušiui teko užduotis žvilgčioti į laikrodį ir stengtis, kad užtrukus vienam susitikimui, nebūtų pavėluota laiku pradėti kito.
Atsisveikindamas europarlamentaras išreiškė viltį, kad kitą kartą jam pavyks į ežerų kraštą atvykti ir šiltuoju metu laiku bei pažadėjo, kad iš karto po oficialiojo „Lietuviškojo liberalizmo II“ pristatymo Vilniaus knygų mugėje po keletą knygos egzempliorių su savo autografais būtinai padovanos aplankytoms bibliotekoms bei mokymo įstaigoms.