Savaitės pradžioje nemaža balsų persvara Seimas balsavo „už“ referendumą, kuris gali nuspręsti branduolinės energetikos ateitį Lietuvoje.
Toks Seimo sprendimas gal ir racionalus, bet jo laikas – kritiškai netinkamas. Sprendimas dėl referendumo arba pavėlavo, arba yra gerokai ankstyvas.
Priešrinkiminis politinis nuoširdumas ir demokratiniai žaidimai
Visų pirma, reiškiu užuojautą visai Lietuvai, kad toks reikšmingas valstybei ir ilgalaikiams strateginiams jos projektams klausimas svarstomas likus keliems mėnesiams iki parlamento rinkimų. Tikėtis politikų nuoširdumo tokiu laikotarpiu – naivu. Ir visai nesvarbu, klausimą kelia opozicija ar pozicija. Tas nuoširdumas gal ir netikras, užtai kaina tikra – keturi milijonai litų.
Tie milijonai kelia apmaudą, pirma, dėl to, kad su referendumu dėl branduolinės energetikos ir Visagino atominės elektrinės ateities mes jau pavėlavome – išleista krūvą pinigų, o kiek duota pažadų tam, kad ateityje mumis pasikliautų būsimi partneriai. Kita vertus klausimui referendume, kokios tos elektrinės mums reikia dar nesame pasiruošę, nes nieko konkretaus įvardyti negalime.
Kas norima tuo pasakyti? O gi tas, kad su principiniu, net vertybiniu klausimu, kurio turėjome klausti referendume, ar Lietuvai reikia atominės elektrinės – jau pavėluota. Tuo tarpu dabar turėtume visuomenės atsiklausti, kokios konkrečiai elektrinės mes norėtume, bet dabar, turėdami tą informaciją, kurią turime, to padaryti niekaip negalime. Vadinasi rengiamas referendumas yra paprastas populistinis triukas.
Kalbant apie demokratijos „žaidimus“, o priešrinkiminiu periodu dažnai naudojamas referendumo koziris, negalime ignoruoti fakto, kad kartais būtina atsiklausti visuomenės nuomonės.
Atominės elektrinės (AE) statybos bei branduolinės energetikos tąsa Lietuvoje tikrai patenka tarp tokių kertinių klausimų. Tačiau mano nuomone, referendumas AE statybų klausimu jau turėtų būti įvykęs.
Referendumo be kita ko reikėtų tam, kad ne tik visuomenei, bet ir ekspertams būtų atsakyta į svarbiausius klausimus, į kuriuos atsakymų pagrįstai laukiame. Referendumas šiuo atveju galėtų būti tas postūmis tai informacijai visuomenei gauti.
Ko turėtume referendumo metu klausti?
Rengiamame referendume galime klausti principinės nuomonės, ar Lietuvai reikia Visagino atominės elektrinės? Į klausimą, ar Lietuvai reikia branduolinės energetikos, mes tarsi ir atsakėme prieš keletą metų referendume pareikšdami visuomenės valią pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą.
Jeigu su kitais Seimo rinkimais rengiamame referendume visuomenė atsako, kad Visagino elektrinės vis tik reikia, tuomet jau Vyriausybė ir Seimas turėtų tęsti tą darbą, kurį daro – derėtis dėl geriausių įmanomų statybos, finansavimo ir kitų sąlygų tam, kad turėtume nuosavus elektros generavimo pajėgumus už mažesnę nei tuometinė elektros kaina biržoje.
Dabar tarsi atrodo, kad daromas beviltiškas darbas, nes visuomenė tikėtina pateiks neigiamą atsakymą, net jeigu ir rengiamas patariamasis referendumas neturės jokios juridinės galios. Užtai politinė referendumo įtaka bus milžiniška, nes nepaisyti rinkėjų nuomonės – ciniška ir politiškai pavojinga.
Nepaisant politinio referendumo aspekto, svarbus ir teisinis, tai yra kokį referendumą mes rengiame – patariamąjį ar privalomąjį. Pastarojo iniciatyva žlugo referendumo iniciatoriams nesurinkus balsų, vadinasi Lietuvoje bus rengiamas tik patariamasis, kurio pavadinimas išduoda, kad sprendimas politinėms jėgoms – neprivalomas. Žinoma, atsuktą nugarą, o kartais ir užpakalį visuomenei rodanti valdžia būtų ypač įžūli, jei visuomenės sprendimo negerbtų.
Pavėlavę – neskubėkim?
Galbūt pavėlavus ir nespėjus į nuvažiavusį referendumo traukinį logiškiau būtų palaukti keletą metų ir referendumą rengti tada, kai bus aiškesni statybos ir projekto finansavimo sąlygų kontūrai, bus aiškesnė ir Visagino atominėje elektrinėje gaminamos elektros energijos kainos perspektyva, užsienio partnerių pozicijos. Visa tai kol kas primena ežiuką rūke.
Svarbus ir visuomenėje keliamas klausimas – kokia bus elektros kaina Visagino atominėje elektrinėje. Bet keldami šį klausimą turėtume žiūrėti į problemos esmę be menkiausių iliuzijų – jei mūsų kaimynai Rytuose norės, elektra kainuos tiek, kiek bus pasakyta ir tai bus gerokai žemiau rinkos kainos. Mūsų kaimynėje juk stipriau veikia ne ekonominiai, o geopolitiniai dėsniai.