2004 m. E. Masiulis pateikė Pelno mokesčio įstatymo pataisą, kuria įmonės paskatintos investuoti į savo darbuotojų išsilavinimą. Seimo priimtos pataisos numato, jog išlaidos darbuotojų studijoms apmokėti laikomos sąnaudomis ir nėra apmokestinamos pelno mokesčiu.

2005 m. A. Endzinas ir V. Grubliauskas pasiūlė suteikti savivaldybėms didesnį savarankiškumą disponuojant jų biudžetų lėšomis. Siūloma 50 procentų mokesčio, surenkamo už valstybinius gamtos išteklius – naftą ir dujas – pervesti į tų savivaldybių, kuriose šie ištekliai yra išgaunami, biudžetus. Šiuo metu visas naftos ir dujų mokestis, taip pat mokestis už valstybinius gamtos išteklius, yra įskaitomi į valstybės biudžetą. Projektui nebuvo pritarta.

G. Steponavičius ir E. Masiulis  Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme siūlė gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 33 iki 27 proc. sumažinti ne nuo 2006 07 01, o nuo 2006 01 01 bei nustatyti, kad šio mokesčio tarifas yra 24 proc. ne nuo 2008 01 01, o nuo 2007 01 01. Šiems siūlymams Seimas nepritarė.

2005 m. E. Masiulis ir G. Steponavičius pateikė Seimo rezoliucijos „Dėl padėties naftos produktų rinkoje" projektą. Liberalai siūlė paraginti Vyriausybę nedelsiant kreiptis į Europos Sąjungos institucijas ir siekti galimybės imtis priemonių degalų kainoms sumažinti: mažinti akcizo už naftos produktus mažiausią tarifą, sumažinti privalomą naftos produktų atsargų kiekį, sumažinti naftos produktų kokybės reikalavimus bei imtis kitų teisėtų ir pagrįstų priemonių naftos produktų kainų augimo poveikiui sumažinti. Pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į tai, kad spartus ir ženklus naftos produktų kainų augimas, ypatingai įvertinant šalies piliečių pajamų lygį, kelia rimtus ekonominius ir socialinius sunkumus; įvertinant tai, kad naftos produktų kainų augimo poveikiui sumažinti taikomos priemonės turi užtikrinti tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą, neiškraipyti konkurencijos, nepažeisti saugomų asmens teisių ir laisvių. Seimas šiam projektui nepritarė.

G. Šileikis 2006 m. viduryje pasiūlė taisyti Įmonių bankroto įstatymą, sutrumpinant bankroto bylų nagrinėjimo teismuose terminus. Pagal G.Šileikio pasiūlymą, nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti turi būti priimta per dvi savaites (dabar – per vieną mėnesį); atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, paskirti, laikinai pavaduoti ar atstatydinti administratorių turi būti paduodamas per vieną savaitę (dabar –per dvi savaites); nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, turi įsiteisėti per 5 dienas (dabar – per10 dienų). Terminų sutrumpinimas leistų sumažinti bankrutuojančių įmonių turimo turto iššvaistymo riziką. Pasiūlymas svarstomas. VIS DAR?

G. Steponavičius ir E. Masiulis 2005 m. pabaigoje teikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą. Siūlyta nustatyti, kad gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 33 iki 27 proc.mažinamas nuo 2007 m. sausio 1 d. Projektui Seimas nepritarė. KARTOJASI?

2006 m. E. Masiulis teikė Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisą. Siekdamas apsaugoti vartotojus nuo neteisingos informacijos apie prekių ir paslaugų kainas įvairių nuolaidų akcijų metu, E.Masiulis siūlė nustatyti, kad nurodant, jog esama prekės ar teikiamų paslaugų kaina yra mažesnė nei iki tol buvusi kaina, kartu nurodyti ir laikotarpį, kuriuo prekė už šią kainą buvo parduodama. Įstatymo projekto rengimą paskatino viešumoje aptariami faktai, kai prekių ar paslaugų pardavėjai reklamuodami parduodamas prekes ar paslaugas pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, jog prekė ar paslauga parduodama mažesne nei prieš tai buvusia kaina. Projekto Seimas iki šiol nepradėjo svarstyti.

Dar vienu 2006 m. teiktu mokestinių įstatymų pataisų projektu liberalai siūlė nustatyti vieningą 18 proc. pelno, pajamų bei pridėtinės vertės mokesčių tarifą. Projektas teiktas įsitikinus, jog nepaisant numatyto pajamų mokesčio tarifo mažinimo, pajamų apmokestinimas Lietuvoje išliks vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse. Svarbu ir tai, kad nepaisant aukšto pajamų apmokestinimo, šalyje surenkamo pajamų mokesčio santykis su BVP yra vienas žemiausių Europoje. Sumažinus mokesčius būtų sudarytos realios prielaidos mažėti “šešėlinių” pajamų dydžiui, užtikrintas gyventojų perkamosios galios, o tuo pačiu ir vidaus rinkos augimas, ir padidintas šalies konkurencingumas bei investicinis patrauklumas.

G. Šileikis, A. Kašėta ir E. Masiulis pasiūlė taisyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, panaikinant draudimą taikyti PVM atskaitą už įsigyjamus lengvuosius automobilius. Projektas teiktas manant, kad PVM atskaitos ribojimas turi lemiamos įtakos Lietuvos atsilikimui pagal automobilizacijos rodiklius. Netaikant atskaitos valstybės biudžetas auga, o kartu ir verslo finansinė našta didėja apie 100 mln. litų, tačiau didesni naujų automobilių pardavimai padidins valstybės pajamas per kitų mokesčių surinkimą , kuris didėtų dėl didesnių pardavimų, lizingo paslaugų, eksploatacijos ir pan.

2007 m. pradžioje P. Auštrevičius, G. Šileikis ir G.S teponavičius pasiūlė taisyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, siekdami paskatinti gyventojus aktyviau draustis kaupiamuoju gyvybės draudimu. Politikai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį gali tik tie asmenys, kurie moka kaupiamojo gyvybės draudimo įmokas už savo sutuoktinį ar nepilnamečius vaikus. Tačiau jei tėvai nusprendžia apdrausti pilnametį vaiką, kuris studijuoja ir neuždirba tiek, kad galėtų apsidrausti pats, mokestinė lengvata jiems kažkodėl netaikoma. Projektas dar nepradėtas svarstyti.