Europarlamentaro Leonido Donskio kvietimu ir iniciatyva vasario 2 dieną Europos Parlamente viešėjo įtakingas JAV politikos ekspertas, viešojoje erdvėje neretai NATO Rytų plėtros architektu pavadinamas Briusas Džeksonas (Bruce Jackson).  Europarlamentarams, Rytų politikos srityje dirbantiems ES ekspertams, diplomatams B. Džeksonas surengė seminarą tema „Europos Rytų politika ir Ukraina“.

Briusas Džeksonas, vadovaujantis JAV pereinamųjų demokratijų projektui („US Project on Transitional Democracies“), pastaruoju laikotarpiu didžiausią dėmesį skiria pereinamųjų demokratijų problematikai, nuolat stebi situaciją Baltijos regione bei visoje Rytų ir Centrinėje Europoje.

„B. Džeksonas yra puikiai informuotos, aštrios ir provokatyvios minties analitikas. Skirtingai nuo įvykiams iš paskos neretai bėgančių komentatorių, jis paprastai nuspėja įvykius - ir ilgametės patirties, ir disponuojamos aukšto lygio informacijos, ir politologinės įžvalgos dėka. Tai ne biurokratinio tipo ekspertas, kalbantis nieko įžeisti neturinčia ir beveik nieko neskančia kalba, o aštrus ir stereotipus laužantis politologas“, - B. Džeksoną apibūdina jį į Europos Parlamentą pakvietęs Leonidas Donskis.

Iškilus JAV politologas į seminarą gausiai susirinkusiems dalyviams, tarp kurių buvo EP Užsienio reikalų komitete dirbantys europarlamentarai, Europos Parlamento Rytų politikos grupėse dirbantys ekspertai, Europos Komisijos Plėtros bei Išorinių santykių generalinių direktoratų specialistai, Rytų bei Centrinės Europos šalių ambasadų diplomatai, pateikė išsamią įžvalgą apie ES Rytų politikos svarbą ir Ukrainos euroatlantinės integracijos perspektyvas.

B. Džeksonas pabrėžė, kad pirmojo XXI a. dešimtmečio ES ir NATO plėtra buvo unikalus atvejis pasaulio istorijoje, kuris veikiausiai niekada nebepasikartos. JAV politologas prognozuoja, kad su kelių Balkanų šalių išimtimis tolimesnė ES bei NATO plėtra artimiausią dešimtmetį nevyks.

Be to, B. Džeksono nuomone, suartėjimas su ES Ukrainai šiuo metu yra daug aktualesnis nei narystė NATO. Santykinai neturėdama išorinio saugumo grėsmių, Ukraina narystę NATO bloke vertina kaip nereikalingą finansinę bei politinę prabangą. Visai kas kita – santykiai su Europos Sąjunga, kurie kol kas apsiriboja geoekonominiais rodikliais – laisvosios prekybos sutarties, vizų liberalizacijos, dujų tranzito sistemos ir kitais klausimais. B. Džeksonas teigia, kad ne Briuselis, o visų pirma pati Ukraina spręs, ar ji nori ir geopolitinės eurointegracijos.

„Priešingai nei ankstesniais plėtros etapais, kuomet pagrindinis klausimas buvo „kada“, o ne „ar“, šioje situacijoje Europa visų pirma turi išsiaiškinti, kas yra Ukraina, o tik tada kelti klausimą dėl jos narytės. Šiuo metu mes esame tokiame istorijos etape, kai keliame klausimą „Ar Ukraina galėtų tapti ES nare?“, - kalbėjo B. Džeksonas.

Pasak europarlamentaro Leonido Donskio, viena svarbiausių B. Džeksono seminare išsakytų minčių buvo ta, kad nei ES, nei NATO negali sau leisti priimti naujų narių, kurie neapsisprendę, kas jie yra. NATO nariai privalo neabejoti savo politine tapatybe, turėti šiuo klausimu konsoliduotą visuomenę ir politinį elitą. Partneriai turi formuotis patys, jų neįmanoma dirbtinai užauginti. Anot Donskio, ši B. Džeksono mintis apie Ukrainą kiek atšaldė dalies seminaro auditorijos entuziazmą ir optimizmą, tačiau JAV politologas priminė tokias šalis kaip Turkija ir Norvegija - abi jos yra NATO narės, nors ir nepriklauso ES. Abi skiriasi nuo daugelio ES valstybių, bet lieka ir itin artimos partnerės. Ukraina gali rinktis Turkijos kelią ir artėti tiek prie NATO, tiek prie ES - prie pastarosios, Džeksono manymu, ji artės greičiau ir natūraliau.

Pasak JAV politologo, pastaruosius penkerius metus Ukrainoje vyksta politiniai mūšiai, bandant nuspręsti, kokia yra Ukraina – oranžinė ar mėlyna, prorusiška ar proeuropietiška, Rytų ar Vakarų. B. Džeksonas prognozuoja, kad „su Viktoro Janukovičiaus pergale vasario 7-ąja paaiškės, kad Ukrainos politikos centras – rusakalbis, oligarchinis ir pramoninis Donbasas, o ne europietiškojo elito Kijevas. Ir tai bus tik vienas žingsnelis Ukrainos ir ES tarpusavio atradimo procese, kuris užtruks nemažą artimiausio dešimtmečio dalį.

Anot B. Džeksono prognozės, būtent V. Janukovičiaus išrinkimas Ukrainos prezidentu šiai šaliai gali atnešti trumpą politinio stabilumo laikotarpį, kuris baigsis kartu su Vladimiro Putino perrinkimu Rusijos prezidentu 2012-ųjų viduryje. Šie trisdešimt mėnesių, anot politologo, yra tas ribotas laikas, kai turi būti formuojama ES Rytų politika, aktyviai vykdoma ES Rytų Partnerystės programa.

„Tam, kad ES Rytų politika pateisintų savo vardą, ji turi būti formuojama būtent dabar ir visų pirma vykdoma Ukrainoje“, - reziumavo B. Džeksonas.

***
Briusas Džeksonas įkūrė ir vadovauja JAV pereinamųjų demokratijų projektui, kurio pagrindinis tikslas – pagreitinti reformas postsovietinėse demokratijose ir šių šalių integraciją į euroatlantines institucijas. Nuo 1995 iki 2003 metų B. Džeksonas vadovavo JAV NATO komitetui – organizacijai, skatinančiai NATO plėtrą bei ryšius tarp JAV ir Europos. B. Džeksono įdirbis demokratinių procesų labui bei Europos integracijai valstybiniu mastu įvertintas tokiose šalyse kaip Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Rumunija, Latvija, Estija ir, žinoma, Lietuva.

B. Džeksonas buvo vienas pagrindinių neformalios „Vilniaus dešimtuko“ grupės kūrimo iniciatorių. JAV politologas už aktyvią veiklą prisidedant prie Lietuvos tapimo NATO nare 2002 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiojo kryžiumi. Iki šiol B. Džeksonas yra išlaikęs tamprius ryšius su Lietuva, dažnai čia lankosi, dalyvauja neformaliuose užsienio politikos formuotojų ir ekspertų susitikimuose.

Versija spausdinimui