V. Čmilytė-Nielsen: Dabartinė partijų finansavimo sistema neužtikrina sąžiningos konkurencijos

2018-08-28 / Viktorija Čmilytė-Nielsen
V. Čmilytė-Nielsen: Dabartinė partijų finansavimo sistema neužtikrina sąžiningos konkurencijos

Lietuvoje galiojanti politinių partijų finansavimo tvarka yra viena griežčiausių Europos Sąjungoje. Uždraudžiant legalią juridinių asmenų deklaruojamą paramą partijoms buvo siekta išvengti interesų konflikto, tačiau vis dar kyla daug diskusijų, ar uždraudus verslui finansuoti partijas politinė sistema iš tiesų tapo sveikesnė ir skaidresnė.

„Kiek šis tikslas buvo pasiektas – vis dar atviras klausimas. Šiandien galiojanti tvarka labai apriboja galimybę partijoms gauti paramą ir į valdžią faktiškai atvedė oligarchų vadovaujamus politinius judėjimus. Paradoksalu, kad norėdami išvengti verslo įtakos politinei sistemai gavome verslo ir politikos susiliejimo rezultatą“, – draudimą verslui finansuoti politines partijas vertina Seimo narė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tačiau politikė akcentuoja, kad grįžimas prie seniau galiojusios tvarkos būtų tik žingsnis atgal.

Dalyvavimo rinkimuose sąlygos partijoms ir nepartiniams kandidatams turi būti vienodos

„Politinių partijų kartelė šiuo metu iškelta aukštai. Reikėtų pasirūpinti, kad reikalavimai dalyvaujant rinkimuose ir partijoms, ir nepartiniams kandidatams, ir visuomeniniams rinkimų komitetams kardinaliai nesiskirtų. Šiandien susiduriame su situacija, kai rinkimų komitetai gali tapti įrankiu finansavimo draudimų apėjimui“, – siūlo parlamentarė.

Ji neabejoja, kad dalyvavimo rinkimuose sąlygos tiek partiniams, tiek nepartiniams kandidatams turėtų būti vienodos.

„Idėja skatinti nepartinius kandidatus dalyvauti rinkimuose yra gera, tačiau spręsti nelygiavertės konkurencijos problemą ir visiems suvienodinti sąlygas svarbu dėl to, kad rinkiminiais komitetais nebūtų naudojamasi kaip landa apeinant griežtą politinių partijų finansavimo reguliavimą“, – įsitikinusi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė.

Siūlomi politinių partijų finansavimo pakeitimai naudingi tik vienai partijai

Pavasario sesijos metu valdančiųjų inicijuoti politinių partijų finansavimo pakeitimai – akivaizdžiai adaptuoti vienai konkrečiai politinei partijai, mano Seimo narė ir įvardija socdarbiečius. Žiniasklaidoje jau anksčiau buvo nuskambėję tokie palyginimai kaip „legalus kyšis partijai“, mat socdarbiečiai galėjo gauti apie 300 tūkst. eurų, jų partnerių valstiečių atimtų iš socialdemokratų kišenės.

„Iš tiesų, registruotas projektas yra skandalingas ir pažeidžiantis konstitucinius principus. Į jį įtraukta nuostata, kad suskilus parlamentinei partijai ar jos frakcijai Seime ir įregistravus naują partiją, turinčią daugiau narių nei buvusi partija, valstybės dotacija būtų padalinama tarp abiejų partijų proporcingai pagal esamą narių skaičių Seime. Šis siūlymas taip akivaizdžiai pritaikytas socdarbiečiams, kad trūksta tik jų pavadinimo pataisoje“, – juokiasi liberalė.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, tokiems siūlymams pritarti jokiu būdu negalima ir reikėtų laikytis iki šiol galiojusio esminio politinių partijų finansavimo principo, kuris sako, kad valstybės biudžeto asignavimų dalis yra skiriama toms partijoms, kuriomis pasitikėjo rinkėjai.

Valstiečių siūlytos pataisos būtų iš esmės pakeitusios visą politinių partijų finansavimo sistemą: siūlyta dotacijas partijoms skirti ne pagal rinkėjų pasitikėjimą, o pagal partijos narių, Seimo ir savivaldybės narių skaičių. Pataisoje taip pat buvo pamiršti Europos Parlamento rinkimų rezultatai, o finansavimas būtų skirstomas be konkretaus laiko termino. Siūlytas naujas finansavimo modelis nepraėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto kartelės ir buvo grąžintas tobulinti.

„Tiesa, būtų galima svarstyti praplėsti į dotaciją pretenduojančių partijų ratą nuleidžiant kartelę nuo dabar galiojančių 3 proc. iki 2 proc. Tokiu būdu būtų leidžiama palaikyti ir mažesnę rinkėjų dalį atstovaujančius politikus“, – svarsto politikė.

Partijų finansavimo tvarka šiuo metu palankesnė senosioms partijoms

Dabar galiojanti partijų finansavimo tvarka iš esmės yra palankesnė senosioms didžiosioms politinėms partijoms ir užkerta kelią naujų partijų atsiradimui, pastebi parlamentarė.

„Naujos partijos turi išsilaikyti tik iš nario mokesčio ir fizinių asmenų aukų. Tam kad pradėtų gauti valstybės dotaciją, partija turi surinkti bent 3 proc. nuo visų balsuojančių rinkimuose. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja klausimą, kodėl daugelyje Vakarų Europos šalių galioja liberalesnė tvarka nei Lietuvoje – juridinių asmenų parama partijoms yra leidžiama, tačiau yra aiškiai reglamentuota ir privalo būti deklaruota“, – akcentuoja Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė.

 

Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo idėjų festivalio „Laisvės piknikas“ diskusijoje „Partijų pinigai“

liberalus

Tapk rėmėju Tapk draugu Tapk nariu