Į šį pasaulį atėjau gūdžiais 1964-aisiais, vasario 23-ą Raseiniuose – istorinėje Žemaitijos sostinėje. Ir nors aplink siautė pūgos, išvydęs pasaulį, kaip rodo pirmosios nuotraukos, šypsojausi. Deja, toliau šypsenos mano veide matėsi vis mažiau ir mažiau, kol vėl jinai švystelėjo Atgimimo laikotarpiu. Iki tol buvau spėjęs su žygeivių klubu ,,Pilėnai“ išmaišyti Sovietų Sąjungą, pabaigti mokslus Lietuvos žemės ūkio akademijoje ir įgyti inžinieriaus hidrotechniko kvalifikaciją.
 
Praūžus Dainuojamosios revoliucijos bangai ir Lietuvai tapus nepriklausoma, šventai tikėjau, kad valstybės gyventojų gyvenimas tik gerės. Todėl, palikdamas politiką nuošalyje, apsistojęs prie gražiausios pasaulyje upės Dubysos įsikūrusioje Ariogaloje, su žmona Rasa – dabartine Ariogalos lopšelio darželio direktore – sukūręs šeimą, gyvenau ganėtinai ramų ir laimingą gyvenimą, dirbdamas statybinėse organizacijose vadovaujantį darbą.

Deja, tai, kas vyko valstybėje, kėlė vis didesnį nepasitenkinimą. Šviesaus atminimo mama – Stalino laikų politinė kalinė – įskiepijo besąlygišką patriotizmą, tad tik stebėti ciniškiausią tyčiojimąsi iš tautos nebegalėjau. Todėl 2006 m. įsitraukiau į LR liberalų sąjūdžio – partijos, kuri ryžtingai pasisakė prieš politikos pavertimą verslu – gretas. 2007 m. vasario 25–ąją buvau išrinktas Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariu. „Pastačius“ į jiems prideramą – opozicijos – vietą ilgus metus rajoną valdžiusius socialdemokratus, ryžtingai atmečiau paksininkų siūlomą jų mero pavaduotojo vietą ir šiandien nenuilstamai kovoju su ryškiomis oligarchijos apraiškomis gimtojoje savivaldybėje.

Nuo darbo ir politikos atliekamu laiku mėgstu keliauti, be galo didelį malonumą teikia buvimas tėviškės gamtoje. Esu vienas iš entuziastų, populiarinančių Lietuvoje žirgų lenktynes. Mano anglų grynakraujų veislės žirgas Owada – 2009-ųjų metų lenktyninių žirgų Lietuvos čempionato nugalėtojas. Nors jaunystėje Kauno sporto halėje patirta ,,Žalgirio “ pergalių euforija pavertė amžinu jo ir krepšinio fanu, domiuosi ir futbolui, su dižiuliu pasididžiavimu stebiu V. Aleknos pasirodymus. Mažasis princas, Džonatanas Livingstonas Žuvėdra, Stepių vilkas – knygų herojai, kuriems jaučiu didžiausią prieraišumą.