Lietuvos savivaldybių indeksas: Neringos kurorto rodikliai nedžiugina

2018-11-28 / Neringos skyrius
Lietuvos savivaldybių indeksas: Neringos kurorto rodikliai nedžiugina

Lapkričio viduryje Lietuvos laisvos rinkos institutas pristatė 2018 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Šio nuoseklaus lyginimo rezultatai atskleidžia, kaip Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse yra užtikrinama žmonių gyvenimo kokybė, vystoma ekonomika, administruojama bei organizuojama ir pati savivaldybės veikla. Remiantis įvairiais rodikliais, tarpusavyje yra lyginami visi Lietuvos miestai ir rajonai. Ne išimtis ir Neringos savivaldybė. Tiesa, nors ir šis kampelis laikomas Lietuvos pasididžiavimu, kai kurie indekso rodikliai tikrai nedžiugina: Neringos savivaldybė mažųjų savivaldybių vertinime 12-13 vietomis dalinasi su Kazlų Rūda.

Neringos savivaldybė surinko 55 balus iš 100 galimų ir liko Palangos, Druskininkų, Mažeikių, Radviliškio, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Kėdainių, Tauragės, Šilutės ir Panevėžio rajonų užnugaryje.

Švietimo rezultatas – kritinis

Bene prasčiausiai buvo įvertintas Neringos švietimo įstaigų darbas – gauti tik penki balai iš šimto galimų (bendras visų Lietuvos savivaldybių vidurkis 52,3 balai). Analizuojant švietimo rodiklį buvo remiamasi brandos egzaminų rezultatų vidurkiu, panaudotų lėšų tikslingumu. Tyrimas parodė, kad daugiau lėšų yra skiriama ne mokymo procesui, bet infrastruktūrai, todėl mokymosi pasiekimai lyginant su kitų miestų ir rajonų savivaldybėmis yra vieni mažiausių.

Šiemet į Neringos merus kandidatuosiantis Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas mano, kad dėl šių švietimo srityje esančių problemų negalima kaltinti tik valstybės institucijų. Politiko teigimu, rūpestį, atsakomybę už ugdymo kokybę turėtų prisiimti ir pati savivaldybė: vaikų ateitis, jų išsilavinimas ir mokslo kokybė privalo tapti prioritetiniu uždaviniu.

Veiklos skaidrumas kelia abejonių

Kitas ne itin neringiškius džiuginantis rodiklis – administracijos darbas ir turto valdymas. Šios sritys įvertintos prasčiau nei vidutiniškai. Valdymo srityje Neringa lenkia tik aštuonias savivaldybes. Prastai įvertintas turto valdymo indeksas – surinkti 39 balai iš 100 galimų. Analizuojant šias sritis buvo vertinamas savivaldybės gebėjimas kuo geriau organizuoti savo veiklą. Didelis dėmesys skirtas veiklos skaidrumui.

Stebina ir valdymo išlaidų dalis, kuriai naudojamos biudžeto lėšos. Lyginant su kaimyniniu Klaipėdos rajonu jos didesnės beveik perpus. Neringoje indeksas siekia 12,5 proc., o Klaipėdos rajone tik 5,1 proc.

Bagdonas – šiuo metu vienintelis opozicijos atstovas Neringos savivaldybėje. Jo teigimu, vidiniai pokyčiai yra būtini: „Tikslingas ir teisingas miesto biudžeto tvarkymas, infrastruktūros gerinimas turėtų tapti politikų veiklos prioritetu. Dabar to pasigendu. Mano nuomone, geriau vieną kadenciją pabūti miesto vadovu ir iš širdies dirbti, o ne leisti mokesčių mokėtojų lėšas tam, kad tas pats postas bet kokia kaina būtų pasiektas dar kartą. Manau, itin svarbu bendrauti su bendruomenės gyventojais – taip bus užtikrintas skaidrus sprendimų priėmimas. Norėtųsi, kad savivaldybės paslaugos pagaliau taptų kokybiškos. Pavyzdžiui, atsisakant įmonių ir įstaigų, kurių paslaugas teikia privatus sektorius, o sutaupytas biudžeto lėšas būtų galimybė investuoti į miesto infrastruktūros gerinimą.

Ir nors tiesioginių užsienio investicijų ir realių verslininkų skaičius Neringoje auga, indekso duomenys skatina atkreipti dėmesį į mokesčių sistemą, kuri buvo įvertinta 27 balais iš 100, ir nuo bendrojo Lietuvos vidurkio atsiliko daugiau nei dvidešimčia balų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktais duomenimis, 2017 metais verslo liudijimų kaina Neringoje išliko didžiausia ir pasiekė net 461 eurą, tuo tarpu Lietuvos vidurkis tėra 117 eurai.

Biudžeto skolos ir nedarbo lygio rodikliai džiugina

Tiesa, ne visos sritys buvo įvertintos blogai. Pagal šių metų savivaldybių indeksą, Neringa gali pasidžiaugti nedidele biudžeto skola. Lyginant su kaimyninėmis savivaldybėmis, Neringos savivaldybė šiuo rodikliu pirmauja: Neringos skola  – 13,4 proc., Klaipėdos rajono –  30,4 proc., o Šilutės rajono – net 48,5 proc. Džiugina ir Neringos nedarbo lygis. Nors Lietuvos vidurkis yra 9,3 proc., Neringoje šis procentas yra dvigubai mažesnis.

liberalus

Tapk rėmėju Tapk draugu Tapk nariu