Rūpinamasi vaikais, kurie dėl įvairių priežasčių palieka mokyklas. Pagal Mokyklas nelankančių vaikų užimtumo programą savivaldybėse steigiamos užimtumo grupės mokymosi motyvaciją praradusiems ar mokyklos nelankantiems vaikams ir grupės specialiųjų poreikių mokiniams.
  
Mokykloms suteikta daugiau laisvės   tvarkyti savo biudžetus, pedagogų kolektyve susitarti dėl atlyginimų politikos. Mažinant biurokratizmą mokyklose iš 140 buvusių privalomų veiklą reglamentuojančių dokumentų  50 buvo panaikinta arba pripažinti tik rekomendacinio pobūdžio.   

Aukštasis mokslas
Pradėta aukštojo mokslo reforma – šiuo metu yra vienintelė šalyje vykdoma sisteminė struktūrinė pertvarka.

Pagal naują tvarką organizuotas priėmimas į aukštąsias mokyklas garantavo galimybę gerai besimokantiems vaikams įstoti į valstybės finansuojamas vietas. 2009 m. už mokslą nemoka daugiau kaip pusė pirmakursių, o pernai tokia galimybe pasinaudojo 22,7 proc. įstojusiųjų, o likusieji mokėjo dalinę arba visą studijų kainą.  

Nepaisant sunkmečio studentams skirtas papildomas 100 mln. Lt. lengvatinių paskolų garantinis fondas.  Nauja paskolų sistema leidžia lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti pinigų studijų kainai sumokėti ir gyvenimo išlaidoms. Studijų metu valstybė dengia didesnes kaip 5 proc. palūkanas, o socialiai remtiniems ar neįgaliesiems valstybė gali padengti visas palūkanas. 

Siekiant didinti studijų kokybę, studento „krepšeliui“ skirta dvigubai daugiau lėšų negu buvo iki šiol.

Pradėta aukštųjų mokyklų vidinio valdymo pertvarka, siekiant į aukštųjų mokyklų valdymą įtraukti ir autoritetingų visuomenės atstovų. Patvirtinta Aukštojo mokslo taryba. Jos  nariai buvo atrinkti iš beveik 90 kandidatų, kuriuos pasiūlė asociacijos, visuomeninės organizacijos, fiziniai asmenys.

Profesinis mokymas
 Šiemet į profesines mokyklas mokytis atėjo didesnis mokinių skaičius – priima 14 proc. daugiau moksleivių negu buvo planuota. Iš esmės  po kelių metų pertraukos pastebimas didesnis susidomėjimas šios sistemos profesinio mokymo programomis.

 Pradėta rengti profesinio mokymo sistemos pertvarka – kuriami modernia įranga aprūpinti sektoriniai praktinio mokymo centrai, kurie teiks pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugas ne tik mokiniams, profesijos mokytojams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams. Šiems projektams bus panaudota ir milijoninė Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. 

Mokslo plėtra
 Sparčiai vyksta darbai steigiant Lietuvoje naujus darinius -  integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus – slėnius.  Čia bus kuriamos aukštosios technologijos, statomos naujos gamyklos ir kuriamos darbo vietos aukštos kvalifikacijos specialistams.  Iki 2013 m. slėniuose planuojama įsavinti apie 2 mlrd. Lt.,  kurie bus skiriami iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos biudžeto.

Lėšos švietimui
 2010 m. valstybės biudžete švietimui skiriama  2.929 mlrd. Lt.  ir tai bus 363,8 mln. Lt. (14,2 proc.) daugiau nei šiemet. Finansavimo didėjimą lemia daugiau negu dvigubai išaugusi ES struktūrinių fondų parama.

Pinigų panaudojimo skaidrumas, finansų valdymas
Siekiant garantijų, kad tikslą pasiektų kiekvienas investicijų litas, peržiūrėti ir patobulinti lėšų įsavinimo mechanizmai ir sugriežtinta jų kontrolė. Visuomenės atstovai įtraukiami į įvairių priežiūros institucijų veiklą.