2004 m. pabaigoje E.Masiulis, G.Šileikis ir V.Grubliauskas pasiūlė įstatymo projektą, pagal kurį iki 2007 m. kovo 15 d. valstybės tarnautojams – policininkams, ugniagesiams – turi būti sumokėta atlyginimo dalis, kurios jie negavo neteisėtai taikant koeficientus algoms apskaičiuoti (sumažinti).

2005 m. viduryje G.Steponavičiaus pasiūlyta Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisa būtų padidinta valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalis, kaupiamą reformos dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje. Pasiūlyta padidinti pensijų įmokos dydį 2006 m. nuo 4,5 iki 5 proc., 2007 m. nuo 5,5 iki 6,5 proc. ir tęsti įmokų dalies didinimą: 2008 metais – 8 procentai, 2009 metais – 9 procentai, nuo 2010 metų – 10 procentų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Liberalų įsitikinimu, realios galimybės ir paskatos kaupti lėšas savo senatvei yra vienas iš svarbesnių veiksnių, skatinančių darbingus asmenis likti dirbti Lietuvoje, o ne emigruoti. Šiam projektui nebuvo pritarta.

2005 m. pradžioje V.Boreikienės pasiūlyta Sveikatos draudimo įstatymo pataisa sudarytų lygias galimybes visų studijų formų studentams būti apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu – juo būtų apdrausti ne tik moksleiviai, universitetų dieninių skyrių studentai, bet ir vakarinių skyrių studentai ar neakivaizdžiai studijuojantys asmenys. Liberalų įsitikinimu, studijuodami šiomis formomis asmenys įgyja išsilavinimą, kuris yra būtina tolimesnio visaverčio gyvenimo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, būtina skatinti bei remti tokiomis formomis studijuojančius asmenis, tame tarpe užtikrinti ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Vis dėlto, Seimas šiam projektui nepritarė.

D.Teišerskytės ir V.Grubliausko teikiamos Reklamos įstatymo pataisos užtikrintų žiūrovų ir klausytojų teisę gauti išsamią informaciją apie rengiamus koncertus ir kitus meninius renginius bei užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp tokių renginių organizatorių. Spektaklių, koncertų ar kitų renginių reklamoje turėtų būti nurodomas jų atlikimo būdas – ar jie bus atliekami gyvai, ar naudojant fonogramą. Projektas svarstomas.

Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo pataisos, 2005 m. viduryje teiktos E.Masiulio ir G.Steponavičiaus, leistų atsisakyti nuostatos, kad daktaro ar habilituoto daktaro stažą sudaro tik asmens mokslinio darbo valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas. Tokia tvarka sąlygoja situaciją, kai mokslininkams tampa nenaudinga dirbti privačiose mokslo ar studijų įstaigose, nes pasirinkdami šį kelią jie netenka galimybės ateityje gauti valstybinę mokslininkų pensiją. Toks reglamentavimas yra nenaudingas švietimo sistemai, nes riboja jos konkurencingumą, apsunkindamas privataus aukštojo mokslo plėtrą mažina skaičių vietų, kuriose galėtų studijuoti asmenys siekiantys išsilavinimo ar tobulėti jauni mokslininkai, skatina mokslininkus pasirinkti neoptimalius darbo keliose mokslo įstaigose variantus. Projektas šiuo metu svarstomas.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pataisos būtų leidusios visiems rublinių indėlių turėjusiems indėlininkams laisvai disponuoti visa atkurtų santaupų suma iki 2009 metų, neatsižvelgiant į jų kategoriją (grupę). Pataisomis užtikrinama galimybė disponuoti lygiomis visos atkurtų santaupų sumos dalimis. Šiuo metu įstatymas visus indėlininkus yra suskirstęs į keturias grupes, kurioms teisė disponuoti atkurtomis santaupomis suteikiama pagal jų nurodytą eiliškumą Vyriausybės sprendimais, priimamais atsižvelgiant į turimų lėšų dydį. Projektas svarstomas, tačiau Vyriausybė jau pareiškė jam nepritarimą

2006 m. G.Steponavičius, E. Masiulis ir A. Endzinas parengė Karo prievolės įstatymo pataisas. Liberalų dėka, neakivaizdiniame aukštosios mokyklos skyriuje studijuojantys jaunuoliai, kaip ir dieninio skyriaus studentai, nešaukiami atlikti privalomosios karo tarnybos iki baigs mokslus.

Pagal gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pataisas daugiavaikės šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, yra priskiriamos pirmajai asmenų, kuriems atkuriamos turėtos santaupos, grupei, taip užtikrinant neatidėliotiną santaupų tokiems asmenims grąžinimą. Įstatymo svarstymo metu tokio šeimos buvo priskirtos antrajai grupei, kuriai santaupos dar nebuvo atkuriamos.

G.Šileikio pasiūlymas taisyti Darbo kodeksą numato kad su švenčių dienomis sutampantys savaitgaliai būtų perkeliami į artimiausias darbo dienas. Pasiūlymui Seimas pritarė – šiuo metu keliskart per metus turime galimybę daugiau dienų pailsėti. Be to, G.Šileikis yra pasiūlęs pataisas, kurios sudarytų galimybę darbuotojams ir darbdaviams patiems susitarti, kaip turėtų būti kompensuojamos su poilsio dienomis sutampančios švenčių dienos – jei darbuotojų ir darbdavių netenkina dabartinė kompensavimo tvarka, jie galėtų sutarti šias dienas perkelti į Kalėdų laikotarpį ir išeiti Kalėdų atostogų, arba šias dienas pridėti prie kasmetinių darbuotojų atostogų. Projektą Seimas svarsto.

      Valstybinių socialinio draudimo pensijų dalies, nesumokėtos remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, grąžinimo įstatymo projektas nustatytų, kad asmenims, kuriems, remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis įstatymo nuostatomis, nuo 1995 01 01 buvo sumažinta apskaičiuota pensija, skirtumas tarp paskirtosios ir išmokėtos pensijos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokamas iki 2007 m. liepos 1 d. Projektas dar svarstomas, bet 2007 metų biudžete šiam tikslui jau numatytos lėšos

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos numato, jog anksčiau laiko į pensiją išėjusiems žmonėms vėliau gaunama pensija nebūtų mažinama. Liberalai įsitikinę, jog dabar galiojanti tvarka yra ydinga -- šios pensijos sumažinamos iki gyvos galvos, tuo tarpu, kai išankstinės senatvės pensijos mokamos ne ilgiau kaip 5 metus. Seimas projektui nepritarė, tačiau jam teikiamas antrasis pataisų variantas, kuris dar nepradėtas svarstyti.

Išmokų vaikams įstatymo pataisos leistų išmokas mokėti visiems vaikams iki 18 metų. Šiuo metu, atsižvelgiant į Vyriausybės finansines galimybes, išmokos garantuojamos vaikams nuo 3 iki 7 metų, tačiau tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai, be to, G.Šileikio įsitikinimu, ja įteisinama vaikų diskriminacija pagal amžių. Projektui Seimas yra pritaręs po svarstymo.

Pasiūlymas Baudžiamojo kodekso pataisoms. Pagal šias Seime šiuo metu svarstomas pataisas būtų panaikintas senaties terminas visiems sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams.

Pasiūlymai Valstybės tarnybos įstatymo ir jo priedėlio pakeitimo projektui įpareigotų valdžią atsižvelgti į valstybės tarnautojams (tarp jų – policininkams ir ugniagesiams) atstovaujančių organizacijų siūlymus, kuomet svarstomas jų algų dydį lemiantis pareiginės algos bazinis dydis. Tokiu būdu pareigūnų algų klausimai būtų sprendžiami objektyviai, o ne atsižvelgiant vien į Vyriausybės išgales ar užgaidas. Šiam pasiūlymui Seimas iš esmės yra pritaręs.

      A.Kašėtos siūlomomis Transporto lengvatų įstatymo pataisomis būtų užtikrinta bei didinama kaimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybė. Pagal šias pataisas, savivaldybės turėtų kompensuoti visas važiavimo į darbą ir atgal išlaidas kaimiškųjų mokyklų mokytojams. Šiuo metu kompensuojamos tik moksleivių kelionės išlaidos, tačiau tokia tvarka ne tik kad neskatina kitose gyvenamosiose vietovėse gyvenančių mokytojų įsidarbinimo kaimo mokyklose, bet ir verčia juos pasitraukti iš darbo jose. Tai lemia mokytojų kaimo mokyklose trūkumą, neleidžia pritraukti į jas kvalifikuotesnius mokytojus. Projektas šiuo metu svarstomas.