Džiaugiuosi, kad 1955 metų liepos 28 d.  išvydau pasaulį būtent Joniškio rajone Satkūnų kaime. Su kokiu polėkiu iš čia išskridau užkariauti pasaulio! Jaunam ir stipriam viskas įmanoma, viskas nesunku, įdomu.

Gal dėl šios priežasties, jaunystės maksimalizmo vedamas, pasišoviau važiuoti dirbti į Sibirą – montavau bėgius tiesiant Baikalo–Amūro magistralę, o po sunkios darbo dienos dar užteko jėgų ir klubui vadovauti.

To veržlumo, regis, užteko visada – dirbant bet kokį darbą, auginant sūnus Marių ir Mantą, pakeliant sunkesnius ar lengvesnius gyvenimo išbandymus. Man visur buvo gerai – ir dirbant vairuotoju KMK, inžinieriumi „Žemės ūkio technikos“ susivienijime, ir grojant miesto estradiniame ansamblyje, restorane.

Po nesėkmingai atliktos stuburo operacijos likau sėdėti invalido vežimėlyje. Mano gyvenimo laikrodžiai, tada taip maniau, sustojo. Beldžiausi į daugelį valdininkų durų, bet ne visos atsidarė, kai kurios – labai sunkiai. Liga manęs nesugniuždė. Priešingai. Sėdėdamas vežimėlyje Vilniaus Universitete baigiau ekonomikos studijas ir aštuonerius metus, iki 2003 metų, dirbau VšĮ Joniškio ligoninės vyr. ekonomistu.

Kai rajone buvo įsteigtas Socialinių paslaugų ir užimtumo centras, drąsiai konkuravau su kitais pretendentais į to centro vadovus –  neabejojau, kad neįgaliųjų problemos man yra artimiausios. Vėliau, tapus Socialinių paslaugų centro direktoriumi, mano likimo žmonės sakydavo: kas gali mūsų, neįgaliųjų, bėdas suprasti? Tik tokio pat likimo žmogus.

Šitie neįgalių žmonių žodžiai man vėl įkvėpė veržlumo. O su juo – ir neapsakomo gyvenimo džiaugsmo, kai gali padėti, pasirūpinti, nudžiuginti. 2004 m. žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija įsteigė viešąją įstaigą Joniškio socialinių paslaugų centrą, tad nedvejodamas ėmiau vadovauti.

Kad neįgalus žmogus visuomenėje būtų saugus, kovoju ir dirbdamas Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijoje, prižiūriu, kad visuomeniniai objektai būtų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams Šiaulių apskrityje.

Nuo 1997 metų pradėjau politiko kelią – jau ketvirtą kadenciją iš eilės Joniškio rajono žmonės man patiki rajono tarybos nario mandatą, o Taryba – Socialinių ir sveikatos reikalų komiteto pirmininko pareigas. Vadinasi, nenuvyliau.