Ž.Šilėnas. Rinkos ekonomikoje valstybei priklausančios įmonės visuomet turėjo būti tam tikras galvosūkis ar net oksimoronas. Sovietų planinėje ekonomikoje įmonių priklausymas valstybei buvo neatsiejamas nuo tikslo, kad nebūtų privačių (ar privatiems asmenims priklausančių) gamybos priemonių. Lietuvos didžiausios valstybei priklausančios kompanijos – geležinkeliai, energetika, transporto infrastruktūra – irgi yra paveldėtos iš Sovietų laikų.
Pereinant į rinkos ekonomiką visas ūkis iš esmės tapo privatus, ir šiandien retam kyla klausimų, kam turėtų priklausyti, pavyzdžiui, parduotuvės. Klausimas, kam turėtų priklausyti ūkine veikla užsiimančios įmonės, yra gilesnis nei vien Sovietų palikimas (tačiau jis Lietuvoje neabejotinai turi įtakos: užtenka prisiminti jau anekdotu tampančius kaltinimus apie kolūkių sugriovimą). Valstybės tiesioginio dalyvavimo versle šalininkai šiai situacijai pateisinti randa įvairiausių argumentų.
Valstybės įmonės – vištos, dedančios auksinius kiaušinius?
Paprasčiausias iš jų – retorinis argumentas, neva valstybės įmonės yra vištos, dedančius auksinius kiaušinius, ir todėl jos turi išlikti valstybės nuosavybėje. Šis argumentas yra netikslus net retoriniame lygmenyje. Vištą dedančią auksinius kiaušinius galima parduoti labai brangiai. Tokios vištos parduoti neapsimoka tik tada, jei pardavėjas nežino apie šios vištos galimybes ir ją parduoda kaip paprastą vištą. Bet neapsižiūrėti gali bijoti tik nekompetentingas pardavėjas. O jei valdžia yra nekompetentinga parduoti, tai kaip ji gali būti kompetentinga valdyti tokias įmones?
skaityti toliau.
| Karštos naujienos |
| Diskusijos Tema Ar šilumos ūkio nacionalizavimas – yra žingsnis į priekį? |
Kitose savivaldybėse šilumos ūkiai yra išnuomoti ar kitaip perduoti eksploatuoti privačioms bendrovėms. Todėl reikėtų kalbėti apie šilumos eksploatavimo sutarčių su privačiais asmenimis nutraukimą, jų valdymą gražinant pačioms savivaldybėms.
Šiandien privatus monopolininkas, kurio teikiamų komunalinių paslaugų visuomenė negali atsisakyti, vis dėl to dar nėra pakankamai subrendęs teikti monopolinę paslaugą, trūksta socialinės atsakomybės ir yra gana gobšus. O kontroliuojančios įstaigos nesugeba ir nesugebės sukontroliuoti monopolinių verslo struktūrų. “ skaityti toliau
Trys šilumos tiekimo sistemos triratuko ratai: gamyba, perdavimas, vartojimas. Jei bent vieno iš šių ratų padanga nuleista ar guolis pabyrėjęs – triratukas neriedės kaip turėtų. Norint gauti siaubo nevarančias sąskaitas už šilumą visi ratai turo būti tvarkingi ir derėti tarpusavyje. Tad apie juos iš eilės. Kas padaryta? Kas planuojama?“ skaityti toliau
Visuomeninis politinis naujienlaiškis VOX LIBERALIS.
Vašingtono aikštė 1, 01108 Vilnius, [email protected]
