2012 m. sausio 20 d.
O. Balžekienė. Lietuvos ateitis: dvimiestis ar daugiamiestis?
O.Balžekienė. Daugiamiestis - tai garantas, kad Lietuvoje baigisis “sodybų” tuštėjimo metas.
Baigiantis sovietmečiui, Lietuva buvo ne vienamiestis, kaip Latvija, su sostine Ryga, o šalis, su pakankamai tolygiai išvystytais regionais. Lietuvoje sėkmingai plėtėsi Mažeikiai, Kėdainiai, Alytus, Utena, Jonava, ir daugybė kitų miestelių. Net nedideliame miestelyje Tauragėje buvo pastatytos rimtos gamyklos.
Gavome gerą palikimą, tačiau dabar ir toliau išsijuosę kuriam programas, kaip padaryti, kad Lietuva taptų Vilniumi, kaip Maskva tapo Rusija, ar Latvija - Ryga..
Per dvidešimt nepriklausomybės metų, Lietuvai tikrai pasisekė išvystyti Vilniaus vienamiesčio idėją.
Taigi, Lietuva dabar virsta Rusijos atveju – dominuoja vienas centrinis miestas, o visa kita teritorija atlieka tik statisto vaidmenį. Tai patogu centrinei valdžiai – visa valdžios galia sukaupta vienoje teritorijoje, viskas po ranka, viskas pasiekiama. Bet vargas, jei gyveni šiek tiek toliau nuo centro. Tai, ką turim šiandien – klęstintis Vilnius ir vargstantys, iš valdžios malonės laukiantys kiti miestai.
Beje, tokį modelį sovietmečiu rusai sėkmingai įgyvendino Latvijoje. Dabar Latvija – tai Ryga. Sovietiniais metais viską spręsdavo Maskva, dabar Socdemų dėka mes vėl virtom supercentralizuota valstybe. Tik keista, kad ir dabartinė vyriausybė taip uoliai tęsia šį socdemų pradėtą darbą.
Dvimiestis ar daugiamiestis?
Dar prieš 10 metų paskelbta dvimiesčio idėja Kaunas – Vilnius taip ir liko gražiu skelbimu, sėkmingai numarintu Vilniaus stalčiuose.
Dabar vėl girdime A. Zuoko bandymus prikelti jo paties pradėtą ir jo paties numarintą dvimiesčio idėją. Tik ar nuo to bus geriau visai Lietuvai?
skaityti toliau.
|
|
A.Kašėta: „Laikausi nuomonės, kad ne rezoliucijos ar tam tikri didelės apimties kodeksai keičia visuomenę. Visuomenė, įskaitant ir valstybės tarnautojus, pirmiausia turėtų pati norėti laikytis moralinių, etikos standartų. Elgtis taip, kad sąžinė būtų rami.
Idealiu atveju, valstybės tarnautojai patys sau turėtų nusibrėžti ir laikytis garbingo bei sąžiningo elgesio standartų. Tačiau puikiai žinome, kad realybė kartais būna visiškai kitokia.
Todėl valstybės tarnautojų elgesio kodeksas galbūt būtų naudingas vien tuo aspektu, kad vėl paskatintų diskusijas, aptarimus, kaip valstybės tarnybą paversti skaidresne.“
skaityti toliau
|
T,Vaitkevičius: „Be abejo, tarnautojas savo elgesiu neturi diskredituoti tarnybos ir valstybės ne tik darbo metu, bet ir po jo. Vien jau dėl to, kad tarnautojai neretai yra tapatinami su pačia tarnyba. Iš jų elgesio, sprendžiama apie pačią valstybę.
Kita vertus, etiško elgesio reikalavimas yra įprastas reikalavimas, kuris yra keliamas bet kuriam asmeniui. Tad iš kiekvieno galime reikalauti laikytis etikos, moralės, dorovės normų, o jų pažeidimą, įvertinti, kaip teisės pažeidimą, nusikaltimą...
Tačiau kai kalbame apie subtilių, moralinių, etinių dalykų nesilaikymo prilyginimą teisės pažeidimui užtraukiančiam bausme, būtina tiksliai apibrėžti kokio elgesio tikimės. “
skaityti toliau
|