Jei nematote paveikslėlių ir norite atidaryti naujienlaiškį naršyklėje, spauskite čia
liberalai.lt
2012 m. vasario 24 d.

Jaunimo nedarbas: 5 populiariausios klaidos.

E. Markevičiūtė. Ta proga, jog į Lietuvą atvyko Europos Komisijos atstovai (vasario pradžioje), specialiai deleguoti spręsti jaunimo nedarbo problemas skirtingose ES šalyse, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su minia kitų viešuomenės veikėjų irgi susizgribo kalbėti apie jaunimo nedarbą.

Likus porai savaičių iki vizito, kuriame bus šnekama apie jaunimo nedarbo problemas ir jų šaknis, lyg Potiomkino kaime paskubomis stengiantis apsišluoti, pirštu grūmota Socialinės apsaugos ir darbo ministrui, neva nesugebėjusiam sužiūrėti, kiek gi daug jaunų žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ministras turėjo išklausyti didelio valstybės aparato šalininkės, kieto kumščio simbolio – Dalios Grybauskaitės parodomąją priekaištų laviną.

Klaida Nr. 1: kaltas Kubilius

Pati jaunimo nedarbo problema nėra šokiruojanti, niekad negirdėta naujiena – visam pasaulyje įsisiūbavus ir Lietuvon atslinkus krizei jaunimo (15-29 m.) nedarbas, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didėjo skausmingai sparčiai: 2008 m. nedarbo vidurkis – 15,2%, 2009 m. – 31,6%, 2010 m. – 38,3%.

Dar baisiau statistiniai duomenys atrodo, kai pagalvojame, kiek jaunų žmonių emigravo: 2008 m. – 6505, 2009 m. – 8126, 2010 m. - net 38560 žmonių.

Retrospektyviai pagalvojus apie Lietuvos BVP augimą pastaraisiais metais, situacijos šaknys tampa aiškesnės, o demagoginę retoriką mėgstančių politikų ir wannabe politikų mintys – juokingos.

2007 m. BVP augimas buvo 8,8%, 2008 m. – 3,1%. 2009 m. krizė galutinai įsisiūbavo, o netvaraus, neatsakingu skolinimusi ir per dideliu optimizmu pridangstytos Lietuvos ekonomikos burbulas susprogdintas – BVP augimas buvo minusinis ( -14,8%). 2010-aisais, rodos, viskas ėmė taisytis – realus BVP prieaugis pasiekė 1,3%, o 2011 m. pabaigoje džiaugėmės net 5,8% BVP augimu. skaityti toliau.

Karštos naujienos
R.Šimašius verslą kviečia ne stebėti, o dalyvauti (yra VIDEO).

G.Steponavičius: laimės žengiantys į ateitį su pasitikėjimu.

P. Auštrevičius: ar sunkmetis Europoje gali peraugti ir į karinius konfliktus?

Vasario 24 d. - novatoriško švietimo forumas, jį galima stebėti ir internete.
Partijoje ir skyriuose
A.Velykienė: Klaipėda turi galimybę gauti ES paramą vienam iš savo mikrorajonų.

L. Donskio savaitgalis užšalusių ežerų krašte.

Kviečiame teikti pasiūlymus Liberalų sąjūdžio rinkimų programai.
 
Diskusijos Tema: Ar Lietuva draugiška šalis jaunimui? Ko reikia, kad dirbti ir kurti verslą čia būtų lengviau?
Š.Gustainis:„Jaunimo nedarbo problema visu aštrumu išryškėjo tik šiemet, kai iš Europos viršūnių tarybos sugrįžusi Prezidentė ant „kilimėlio“ išsikvietė socialinės apsaugos ir darbo ministrą ir jį „paauklėjo“. D. Grybauskaitė pati pripažino, kad jai buvo nesmagu Briuselyje klausytis apie Lietuvos atsilikimą jaunimo įdarbinimo srityje. Džiugina bent tai, kad užgauta šalies vadovės ambicija atkreipė dėmesį į jautrią problemą.
Dalis ekspertų jaunimo nedarbo problemą siūlo spręsti skatinant jaunimo verslumą, paprastinant įmonių steigimą, mažinant įstatinio kapitalo reikalavimus ir t. t. Šios iniciatyvos sveikintinos ir reikia siekti jų įgyvendinimo, bet daug dėmesio skirdamas jaunų žmonių problemoms spręsti, negaliu pritarti tokiam jaunimo įdarbinimo skatinimui, kuris diskriminuotų kitus piliečius. Jaunas žmogus konkurencinėje kovoje dėl darbo vietos su pagyvenusiu žmogumi ir taip turi pranašumų – kalbų mokėjimą, įvairių kompetencijų, veržlumą, daugiau energijos, todėl svarbiausias uždavinys turi būti darbo vietų kūrimas apskritai.“. skaityti toliau
V.Mitalas: „Už diskusiją apie jaunimo nedarbą siųsti gėles su šokoladukais galime tiesiai į Prezidentūrą. Būtent ten esantis ciklonas, apsižiūrėjęs, kad yra galimybių atvilioti papildomų ES lėšų į Lietuvą, ir sukėlė reikalingų, bet dažnai menkai racionalių nuomonių audrą Lietuvoje. Įvardinta tai buvo pagal geriausias paternalistinio mąstymo tradicijas iš negatyvios pusės – „jaunimo nedarbo problema“. Man daug labiau patiktų diskusija apie jaunimo užimtumą. Toks terminas tiksliau atspindėtų klausimo problematiką ir labiau sufleruotų, kuriomis kryptimis reikia veikti. Krypčių yra keletas:
1. Skatinti darbo rinkai reikalingų įgūdžių formavimąsi dar mokykloje. To galima pasiekti populiarinant savanorystę ir vystant įvairias stažuočių sistemas. Jei mokytojas 5-10-ose klasėse mokinių renkamas socialinio darbo valandas rekomenduos susirinkti ne genint jazminų krūmus aplink mokyklą, bet einant veikti į jaunimo organizacijas, o ekonomikos pamokos bus integruotos kartu su verslumo įgūdžių projektais, visa tai duos pastebimų rezultatų ateityje.“ skaityti toliau


Visuomeninis politinis naujienlaiškis VOX LIBERALIS.
Vašingtono aikštė 1, 01108 Vilnius, [email protected]