G.Steponavičius ir A. Lydeka: Lietuva gali ir turi tapti talentų traukos centru

2016-07-01 / Liberalai.lt
G.Steponavičius ir A. Lydeka: Lietuva gali ir turi tapti talentų traukos centru

Nors per ilgai užsitęsė diskusijos, Seimas šią savaitę pagaliau priėmė ir vieną į proveržį (!) orientuotą įstatymą – įtvirtinome svarbius užsieniečių teisinės padėties pakeitimus.

Aiškiau tariant, nustatytos daug palankesnės ir liberalesnės sąlygos užsieniečiams įsidarbinti Lietuvoje. Jau greitai pas mus galės lengviau ir greičiau pradėti dirbti tiek perspektyviausi studentai, tiek aukščiausio lygio profesionalai.

Naujos taisyklės – gerai, bet to negana

Įgyvendinę patvirtintus pokyčius dėl sąlygų įsidarbinti užsieniečiams galėsime sėkmingiau konkuruoti su kaimynėmis Latvija, Estija ir Lenkija. Daugiau nei kas antras investuotojas apklausose iki šiol nurodydavo, kad susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu Lietuvoje ir tai stabdo įmonės plėtrą. Dėl kiekvieno neįdarbinto specialisto šalis praranda iki 9 tūkst. eurų mokesčių pavidalu.

Mūsų ir tarptautiniai ekspertai ne kartą pabrėžė – Lietuvos imigracijos politika turi tapti lankstesnė, reikia mažinti išsipūtusią biurokratiją ir administracinę naštą. Naujasis Užsieniečių teisinės padėties įstatymas padėjo neblogus pagrindus, bet, liberalų įsitikinu, reikia ir būtina padaryti dar daugiau.

Gerai tai, kad atnaujintoje įstatymo redakcijoje pirmą kartą įtvirtintos galimybės kviestis startuolių kūrėjus, pažadant, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jiems turės būti išduotas per mėnesį, be to, atsiras galimybė atsivežti ir savo šeimos narius. Dabar ne mažiau svarbu imtis darbų vardan inovacijoms ir startuoliams palankios ekosistemos kūrimo.

Puiku, kad iš teisės aktų reikalavimų išbraukta prievolė užsieniečiams įdarbinti bent tris darbuotojus. Dar vienas teigiamas dalykas, kad sudarytos galimybės lengviau įsidarbinti užsienio studentams ir užsieniečiams, baigusiems studijas Lietuvoje. Nuo pat studijų pradžios jaunimas galės dirbti iki 20 val. per savaitę.

Kai kurie politikai kartoja vieną esminę klaidą, įsivaizduodami, kad į Lietuvą ketinantys atvykti užsieniečiai bus išlaikytiniai. Anaiptol. Kalbame apie pridėtinės vertės Lietuvai kūrimą, naujas darbo vietas, aukštųjų technologijų sektorių. To labiausiai reikia proveržiui užtikrinti.

Kuo ir kaip konkuruosime?

Šiandien išlieka ne viena problema, tiesiogiai susijusi su ribotu Lietuvos konkurencingumu. Lietuva negali ir nebeturėtų ateityje lenktyniauti su kitomis šalimis tik pagal darbo jėgos kainą (pigumą) tarptautinėje rinkoje.

Sėkmingos valstybės yra ir bus tos, kurios galės konkuruoti pasaulyje savo žiniomis, protu ir inovatyviais sprendimais. Tai yra pagrindas ir Lietuvos ekonomikos bei ūkio plėtrai. Norėdami tapti talentų ir inovacijų traukos centru, turime imtis aktyvių papildomų veiksmų.

Nuo 2000-ųjų Lietuvą palikus tūkstančiams gabių žmonių, turime iš esmės keisti kryptį. Privalome talentingus lietuvius ir užsienio piliečius suburti į vieną komandą čia, Lietuvoje. Čia nėra jokių skirtingų barikadų pusių. Globalioje ekonomikoje laimės tos valstybės, kurios sugebės suteikti gabiems žmonėms geriausias sąlygas kurti, užsiimti verslu ir eksperimentuoti. Nuo to priklauso ilgalaikė šalies perspektyva.

Todėl Lietuva turi tapti didžiausiu magnetu regione kvalifikuotiems profesionalams, gabiems mokslininkams ir jaunam verslui. Kaip to pasiekti?

Liberalai siūlo užsibrėžti ir įgyvendinti atskirą Talentų pritraukimo programą, kuri padėtų į Lietuvą pasikviesti perspektyviausius studentus, mokslininkus ir inovacijas diegiančius verslininkus. Remdamiesi kitų šalių patirtimi, siūlome 100-to pasaulinio lygio mokslininkų pritraukimo programą.

Pirmiausia, sukursime patrauklią informacinę platformą. Ji turi leisti mokslininkams ir tyrėjams rasti visą informaciją apie atvykimą į Lietuvą, susipažinti su veiklos slėniuose galimybėmis, įvertinti pažangaus verslo vystymo ekosistemą.

Antra – pagaliau įtvirtinkime vieningą leidimą užsieniečiams laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje. Pratęskime leidimų galiojimo trukmę iki 5 metų, be to, aukštos kvalifikacijos specialistams, besikreipiantiems dėl ES mėlynosios kortelės, nustatykime protingus reikalavimus darbo užmokesčiui.

Trečia: supaprastinkime verslo perkėlimo į Lietuvą galimybes. Kurkime programas, kurios leidžia pažangiems verslams iš Rytų ir Vakarų steigtis Lietuvoje. Nustatytų prioritetinių specialybių (IT, technologijų) atstovams užtikrinkime dar greitesnę atvykimo tvarką, ypatingą dėmesį skirkime talentams iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Atsikratykime nepagrįstų praeities baimių.

Ketvirta: aktyviai bendradarbiaukime su kitų šalių diplomatais, komercijos atašė ir švietimo įstaigomis, kad pritrauktumėme studentų ir inovatorių iš viso pasaulio. Užsienio studentų ir mokslininkų pritraukimas pagaliau turi būti suprantamas kaip užsienio investicijos.

Penkta – mažinkime mokslininkų ir tyrėjų darbo vietų apmokestinimą. Liberalai pasisako už dar lankstesnį darbo santykių reglamentavimą inovacijų labui. Kitas žingsnis – daugiau investuokime į Lietuvos žinomumą tarptautinėse rinkose, išsikelkime tikslą visapusiškai atstovauti Lietuvai pagrindinėse inovacijų rinkose Silicio slėnyje (JAV), Londone, Izraelyje ir kitur.

Greta to, įgyvendinkime aktyvias mokslo potencialo ir pažangaus verslo pristatymo užsienyje programas. Šios programos turi padėti išlaikyti turimas eksporto pozicijas užsienio rinkose, leistų skverbtis į naujas rinkas.

„Įdarbinkime“ mokslo slėnius

Liberalų sąjūdis savo rinkimų programoje taip pat parengė atskirą viziją, kaip pritraukti daugiau investicijų į Lietuvą.

Pirmiausia, reikia pripažinti tikrovę. Didžiuojamės pasaulyje pirmaujančiais lazerių kūrėjais ir gamintojais, visoje Europoje itin sudėtingus vaistus registruojančiais biotechnologais, tačiau, deja, vien šie sektoriai nepajėgūs atstovauti viso Lietuvos mokslo pasiekimams pasaulyje. Deja, kol kas liekame priešpaskutiniai Europos inovacijų švieslentėje.

Kaip tai pakeisti? Realiai „įdarbinti“ mokslo slėnius, užtikrinti jų bendradarbiavimą su verslu. Lietuvoje išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) siekia tik apie 1 proc. Bendrojo vidaus produkto, o tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis. Reikia užsibrėžti tikslą, kad iki 2020 metų investicijų dalis padvigubėtų.

Mokslo potencialą Lietuva sutelkė sukurdama 5 studijų, mokslo ir verslo slėnius, 10 mokslo ir technologijų parkų, tam skirtos šimtamilijoninės investicijos. Visgi sėkmingai veikiančių projektų dar yra gerokai per mažai.

Atėjo metas tikslingai finansuoti mokslinius tyrimus ir jų eksperimentinę plėtrą, sukurti vieningą inovacijų politiką. Būtina sutelkti inovacijų proveržį moksle ir jų pritaikymą versle, paversti mūsų startuolius žinių ekonomikos žvaigždėmis, pritraukiant dar daugiau mokslo ir verslo talentų į šalį.

Viskas turi būti vienose rankose, kad pastangos duotų laukiamų rezultatų. Vadinasi, atsakomybė negali būti „išbarstyta“ per skirtingas ministerijas ar institucijas. Lietuvai reikia vienos stiprios institucijos, kuri būtų atsakinga už inovacijų ekosistemos kūrimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir talentų medžioklę.

Reikia pagaliau „įdarbinti“ investicijas į mokslą, vadovaujantis geriausiais tarptautiniais praktiniais pavyzdžiais. Tam tikslui pasitarnautų platforma verslui lanksčiai veikti jau esamuose slėnių, mokslo ir technologijų parkuose. Slėniai turėtų būti finansuojami proporcingai, atsižvelgiant į bendradarbiavimą su verslu, pritrauktų privačių lėšų apimtis. Palaipsniui slėniai turės tapti save finansuojančiais ir išlaikančiais dariniais. Šiuo atveju būtina geriau išnaudoti ir Europos Sąjungos fondų paramą.

Esame tikri, kad turime dar daugiau potencialo startuolių sektoriuje, nors Lietuvoje jau gimė ne viena „žvaigždė“, pelniusi pripažinimą tarptautinėje arenoje.

Liberalai įsitikinę, kad galime užtikrinti didesnes valstybės investicijas, skatinančias ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondų steigimą. Tą galima sėkmingai atlikti bendradarbiaujant su Europos investiciniu banku.

Galime dar aktyviau vystyti rizikos kapitalo investicijų fondus, labiau pritaikytus jauno verslo poreikiams. Kartu galime paskatinti „Verslo angelų“ fondus – remiantis Didžiosios Britanijos „Seed Enterprise Investment Scheme“ pavyzdžiu, turime galimybių garantuoti iki 50 proc. mokesčių lengvatų nuo 50 000 eurų investicijų per metus, kai investuojama į mažas ir jaunas kompanijas.

Žinoma, privalome atlikti ir „higienos“ veiksmus. Jaunoms įmonėms reikia dar labiau sumažinti administracinę ir biurokratinę naštą. Be to, metas panaikinti apribojimus, neleidžiančius startuoliams pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu.

Be abejonių – negali būti vienkrypčio eismo. Lietuvos Vyriausybė ir atsakingos institucijos turi ne žodžiais, o darbais pasirūpinti svetur išvykusiais lietuviais, nuolat palaikyti kontaktą ir pirmiesiems pranešti apie naujai atsiveriančias galimybes.

Kai su svetur išvykusiais lietuviais užmegsime abipusį pokalbį, tikrą dialogą, pagrįstą pasiūlymais ir nuoširdžiu dėmesiu, tada Lietuva iš tikrųjų taps talentų traukos centru. Erdvės ir galimybių Lietuvoje užteks visiems.

liberalus

Tapk rėmėju Tapk draugu Tapk nariu