Valdžios mokestį bankams greičiausiai sumokėtų jų klientai

2019-10-04 / Liberalai.lt
Valdžios mokestį bankams greičiausiai sumokėtų jų klientai

Opozicinei Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai kelia didžiulį nerimą valdančiųjų ketinimai apmokestinti visų šalyje veikiančių bankų turtą. Toks ketinimas – tik iš poreikio gauti papildomų pinigų savo politiniams tikslams realizuoti. Tačiau tokį „gudrų veiksmą“ numatę valdantieji neatliko kaštų ir naudos analizės, neapskaičiavo ir galimo ilgalaikio poveikio ekonomikai. Žemažiūris dabartinės valdžios bandymas pasipinigauti, pasinaudojant skeptišku visuomenės požiūriu į bankininkystę, gali užprogramuoti ilgalaikes neigiamas ekonomines pasekmes, kurias, greičiausiai, apmokėtų bankų klientai, t.y. didžioji dauguma šalies gyventojų.

 „Artėjantys rinkimai ir noras bet kokia kaina pamaloninti savo rinkėjus dosnesnėmis išmokomis valdančiuosius stumia daryti itin kontraversiškus sprendimus. Taip, bankai nežiba populiarumu visuomenės akyse, tačiau, ar užkraudami jiems menkai pagrįstus papildomus mokesčius nesukursime dar daugiau problemų? Tai jau nebe retorinis klausimas. Blogiausia, kad siekdama trumpalaikių populistinių tikslų dabartinė valdžia itin neatsakingai užprogramuoja, tikėtina, ilgalaikes neigiamas tokių sprendimų ekonomines pasekmes“, – teigia opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Liberalė atkreipia dėmesį į tai, kad valdžia, bandydama socialinių reikmių finansavimą užkrauti iš esmės užsienio kapitalo bankams, gali paskatinti jų atsitraukimą iš Lietuvos arba virsmą užsienio filialais. Pastariesiems toks mokestis nėra taikomas. Kadangi pagrindinių šalies komercinių bankų „motininiai“ bankai yra užsienyje, jie sėkmingai galėtų ir iš ten teikti paslaugas. Tada, tikėtina, jie nemokėtų ne tik planuojamo aktyvų mokesčio, bet ir indėlių draudimo fondo įmokų bei įmokų į Europos centrinio banko priežiūros mechanizmą stabilumui užtikrinti. Žinant, kad po „Snoro“, Ūkio banko, kredito unijų uždarymo Indėlių draudimo fondas yra ištuštėjęs, galimų naujų bankrotų atveju Lietuva  atsidurtų itin keblioje situacijoje.

„Atrodo, kad vien tik drausti ir didinti mokesčius temokanti valdžia tol lips ant to paties grėblio, kol neteks sąmonės. Jeigu esame nepatenkinti per dideliais bankų įkainiais ir pelnais, tai didinkime ne mokesčius, o konkurenciją. Kvieskimės naujų, pigesnes ir geresnes paslaugas teikiančių rinkos žaidėjų. Tačiau akivaizdu, kad bet koks papildomas apmokestinimas stabdys šio sektoriaus plėtrą. Po tokių valdžios sprendimų Lietuva naujiems bankams neabejotinai taps itin nepatrauklia valstybe“, – pastebi Seimo Ekonomikos komiteto narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.

Liberalų įsitikinimu, prieš įvedant bankų turto mokestį, svarbu žinoti, jog apie 75 proc. bankų turto Lietuvoje yra paskolos gyventojams ir įmonėms. Todėl įvedus tokį mokestį, greičiausiai, bus apmokestinti ne bankai, o vartotojai.

„Supaprastintas požiūris į papildomų pajamų gavimą, išnaudojant skeptišką visuomenės požiūrį į bankininkystę, kaštų ir naudos analizės neturėjimas, rizikų susijusių su ekonomikos lėtėjimu nepaisymas gali užprogramuoti ilgalaikes neigiamas ekonomines pasekmes, kurias, greičiausiai, apmokės bankų klientai, t.y. didžioji dauguma šalies gyventojų. Tik pasvėrus visus už ir prieš, išnagrinėjus galimas alternatyvas ir įsivaizduojamo mokesčio konstrukciją, galima pradėti diskusijas bei ieškoti sprendimų“, – įsitikinusi opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

liberalus

Tapk rėmėju Tapk draugu Tapk nariu