A. Bagdonas. Lietuvos ekonomiką valstiečiai nustūmė į antrą planą

2020-06-25 / Andrius Bagdonas
A. Bagdonas. Lietuvos ekonomiką valstiečiai nustūmė į antrą planą

Nutraukėme karantiną, nusimetėme kaukes, atidarinėjame sienas – atrodo, gyvenimas grįžo į normalias vėžes. Tačiau ar tikrai koronaviruso krizė jau įveikta? Žiūrint per sveikatos apsaugos prizmę, manau, kad taip – bent kol kas. Tačiau kol skaičiavome apsaugines kaukes bei respiratorius, rodos, pamiršome, kad vis dar šlubuoja ir valstybės ekonomika. Per ateinančius dvejus metus Lietuvos biudžetas išaugs kone 12 mlrd. skolintų bei subsidijuotų eurų. Mėtydamiesi vienkartinėmis išmokomis, vis dar naiviai tikimės, kad pinigų užteks visiems ir išbrisime be pasekmių. Tačiau stebuklų nebūna – kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį.

Valstybės skola – didžiausia per 15 metų

Bandom išsisukinėti kaip moksleiviai, neatlikę namų darbų bei raudonuojantys prieš mokytoją. Štai prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime ekonominės situacijos praktiškai net nekomentavo. Nors diskutuoti tikrai yra apie ką. Pagal Finansų ministerijos prognozes, Lietuvos BVP šiemet gali kristi 7,3 procentiniais punktais. Valstybės kontrolė pateikia faktus, kad šalies skola šoks kaip niekad aukštai – virš 50 proc. BVP, o kitais metais gali artėti link 60 proc. Palyginimui, 2009-ųjų krizės metu valstybės skola siekė beveik 40 proc. BVP. Taigi, turėsime didžiausią biudžeto deficitą bent per 15 metų.

Nuosmukis prognozuojamas ne mums vieniems – EBPO teigia, jog pasaulio BVP per šiuos metus sumažės mažiausiai 6 procentiniais punktais, o atsigavimas bus lėtas bei sudėtingas. Ką tai signalizuoja Lietuvai? Paskolos, dalinamos šiltnamio sąlygomis, greitai baigsis. Šiais metais dar galime džiaugtis šiluma, tačiau drastiškai išaugęs biudžeto deficitas 2021-aisiais pakels skolinimosi kainą.  Ko gero, pretenduosime į didžiausias skolas turinčių valstybių sąrašą visoje ES. Tai Lietuvai tikrai nepridės investicinio patrauklumo bei neformuos patikimo skolininko įvaizdžio. Jau kitąmet gali tekti rimtai apkarpyti išlaidas, siekiant užlopyti skyles biudžete. Ką daryti? Remiantis ekspertais, būtina laikytis fiskalinės drausmės, peržiūrėti biudžetą, investuoti skolintus pinigus į perspektyviausius ekonomikos sektorius, remti inovacijas, traukti užsienio kapitalą bei atsakingai rengtis galimam nuosmukiui.

Ką daro valstiečiai? Fiskalinė drausmė lieka kažkur antrame, o gal net trečiame plane, juk artėja rinkimai, veikti reikia greitai. Šeimoms skiriamos vienkartinės 120 eurų išmokos kiekvienam vaikui. Rugpjūtį senjorams bei kitoms socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms dalinsime po 200 eurų. Tiesiami keliai, pinigai investuojami į plytas ir betoną, galų gale – švietimo sektoriuje investuojama ne į švietimo programos gerinimą ar mokytojų algoms kelti, bet į statybas – mokyklų atnaujinimą.

Verslas lieka be nieko

Visą karantiną girdėjome kone siaubo istorijas, kaip stringa valstybės paramos smulkiajam verslui mechanizmai. Tad štai, kai jau atrodo, kad situacija stabilizuojasi, pasirodo, jog kartu su karantino pabaiga baigiasi ir „Sodros“ „mokestinės atostogos“.

Dalį verslų parama pasiekė, tačiau daugybė lėšų taip ir liko nepanaudotos. Dar nesusitvarkius su pirmosios pagalbos priemonėmis, jau nutraukiamos ir kitos. O juk nesunku suvokti, kad po kelių mėnesių stiprių veiklos ribojimų per naktį pelnas nesugrįš. Premjeras savo poziciją verslo atžvilgiu pademonstravo dar karantino pradžioje sakydamas, kad jei po mėnesio atsiranda išgyvenimo dilemos, gal ne toks ir geras tas verslas. Kalbant paprasčiau, kalti visi, tik ne valdžia. Belieka tikėtis, kad Vyriausybės požiūris kis ir valstiečiams pakaks ryžto realiai padėti mūsų įmonėms, prailginant„mokestines atostogas“. Leiskime verslui atsikvėpti, dar ne dėl pelno, o bent dėl išlikimo.

Apsimestinis vartojimo skatinimas

Prezidento iniciatyva Seimo darbotvarkėje buvo atsiradęs siūlymas laikinai mažinti GPM nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant tokį tarifą žmonėms, uždirbantiems iki 3 VDU (maždaug 4 tūkst. eurų „ant popieriaus“). Taip pat siūlyta didinti NPD iki 400 eurų. Seimas pritarė pastarajam siūlymui, tačiau GPM mažinimo projektas liko už borto. Jeigu abi šios priemonės būtų priimtos, 1400 eurų „ant popieriaus“ uždirbantis žmogus į kišenę gautų papildomus 60 eurų. Šiuo metu, pritarus tik NPD didinimui, toks žmogus gaus viso labo maždaug 20 eurų priedą. Ir tokiomis priemonėmis tikimasi paskatinti vartojimą.

Kairiosios pakraipos politikai baiminosi, kad toks siūlymas – socialiai neteisingas, orientuotas į vidutines, o ne žemiausias pajamas gaunančius žmones. Bet palaukit, juk šiomis priemonėmis mes siekiame skatinti vartojimą, duoti injekciją nukraujavusiems ekonomikos sektoriams. O būtent vidutines pajamas uždirbantys žmonės yra ta grupė, kuri realiai gali daryti įtaką vartojimo kreivei Lietuvoje. Sutinku, kad pensijos šalyje privalo augti, tačiau pripažinkime, jog senjorai, gavę vienkartinę 200 eurų išmoką, didelės įtakos vartojimo lygiui nepadarys. Tačiau kai kalbame apie sisteminius pokyčius, o ne vienkartines pinigų dalybas, valdžios iniciatyva išblėsta. Mums reikia ne kosmetinės, laikinos reformos, o rimtų fiskalinių priemonių, skatinančių žmones vartoti daugiau.

Sutinku, kad ištikus koronaviruso krizei, skolintis reikėjo. Tačiau nemokamų pietų nebūna – šiuos milijardus reiks ne tik išdalinti, bet ir grąžinti. Tik šią naštą neš jau ne valstiečiai, o visi dirbantys Lietuvos žmonės. Tad nustokime apsimetinėti, jog ekonominė situacija stabili – ieškokime sprendimų, kaip įdarbinti skolintus pinigus ir tinkamai pasiruošti artėjančiam nuosmukiui.

liberalus

Tapk rėmėju Tapk draugu Tapk nariu