G. Vaičekauskas. Kai skęsta blaivaus proto likučiai

2019-09-11 / Gintaras Vaičekauskas
G. Vaičekauskas. Kai skęsta blaivaus proto likučiai

Apie draudimus prekiauti alkoholiu lauko kavinėse prie jūros, paežerėse ar prie upių pasisakė beveik visi – ir tie kurie supranta, ir tie kurie nelabai. Tai leiskite ir man pagaliau tarti žodį, juolab esu išrinktas Pajūrio apygardoje, o tai labai susiję su draudimu prekiauti lauko kavinėse pajūryje.

Tai, kad Lietuva vos per trejus metus tapo valstybe, kur žodis „drausti“ ar „draudimas“ valdžios dėka tapo toks įprastas, kaip žodis „valgyti“ ar „miegoti“ yra blogai. Labai blogai.

Taip, laisvė be atsakomybės yra anarchija. Pripažįstu, yra draudimų, kuriuos galima suprasti ir pateisinti (pavyzdžiui: draudimas važiuoti neprisisegus saugos diržo ar vairavimas apsvaigus nuo alkoholio). Tačiau yra ir tokių draudimų, kur logika prasilenkia su sveiku protu, o argumentai būna tokie „tvirti“, kad nejučia pagalvoji, ar blaivus „įstatymleidys“ tai sugalvojo.

Sako, skęsta labai girti. Ir tai sako rimtais veidais rimti vyrai ir moterys. Draudimų politikos mąstytojai ir vykdytojai. Ir tokią padėtį reikia keisti. Naujais draudimais. Ir dar… Dėl to, kad skęsta girti, kalti ne patys geriantys „mauduoliai“. Kalta aplinka. O tiksliau – kavinės. O dar tiksliau – laikinos, biurokratų kalba – „nestacionarios kavinės“. Todėl – uždraust. Nugriaut. Ir niekas girtas nebenuskęs. Ar tikrai?

Vien dabartiniame draudimų įstatyme esanti nuostata, leidžianti prekiauti alkoholiu pakrantėje esančioje stacionarioje kavinėje ir tą daryti draudžianti nuostata, jei kavinė – laikina, neatlaiko jokios kritikos.  Klausimas, vertas milijono: ar iš plytų pastatytoje kavinėje (stacionariame statinyje) vartojantys alkoholį žmonės neskęsta, o vasarai suręstoje palapinėje (nestacionariame statinyje) vartojantys silpnąjį alkoholį – skęsta?

Tačiau bjauriausia, ir tai gerai žino draudimus stumiantys valstiečių vadai, kad, kaip rodo ta pati liūdnoji skenduolių statistika, – ne iš pajūrio barų, o iš tvenkinių ar nuošalių ežeriukų pakrūmių išlindę, nuo alkoholio apsvaigę skęsta žmonės Lietuvoje.

Aplinkosaugininkų tonomis po maudynių sezono išgabenami tuščios alkoholio taros kiekiai rodo, kad ne kavinėse ar restoranuose, o kaimo parduotuvėlėse „poilsiautojai“ dažniausiai apsirūpina alkoholiu prieš iškylas į gamtą.  Tai gal tuo pačiu uždrauskime ir parduotuves. Juk vis tiek nepaisant draudimų, velniai geria. O prie to paties uždrauskime maudytis. Arba ne. Geriau uždrauskime lipti į vandenį be gelbėjimosi rato arba liemenės.

Absurdas? Ne, – gyvenimas Lietuvoje prie valstiečių valdžios. Tos, kuri net nebando įtikinėti, o temoka drausti.

Pajūrio merai ir verslininkai vienu balsu sako, kad jei įstatymas įsigalios, grįšime į sovietmetį, kuomet  brisdami pakrante vėl matysime į smėlį panardintus ir Baltijos skalaujamus alkoholio butelius. Juk ne tik man, bet ir draudimų gerbėjams akivaizdu – ne smulkus verslas ir kelios kavinės, o saiko neturintys žmonės, kurie pigaus alkoholio atsineša patys, kelia problemas pajūryje.

Beje, broliai latviai iš tokių mūsų draudimų piktdžiugiškai juokiasi. Estai. Lenkai. Net turkai. O turkai, žinia, nors ir ne labai radikalūs, bet vis tik – musulmonai. O pastarieji turi itin delikatų santykį su alkoholio vartojimu. Tačiau neteko girdėti iš mūsų turistų nusiskundimų šia tema.

Visada balsavau prieš draudimus. Prieš draudimus galvoti savo galva, prieš valstybės kišimąsi į piliečio smegenis ir vidurius…

Seime registruota pataisa, idant šis draudimas būtų atidėtas. Ekonomikos komitetas irgi svarsto apie galimą draudimo pakeitimą. Baikit, nieko atidėlioti ir keisti nereikia. Reikia tiesiog panaikinti tokį draudimą. Vardan modernios ir mąstančios Lietuvos. Vardan blaivaus proto likučių Seime.

liberalus

Tapk rėmėju Tapk draugu Tapk nariu