V. Čmilytė-Nielsen. Brexit skiepai Lietuvai

2019-04-26 / Viktorija Čmilytė-Nielsen
V. Čmilytė-Nielsen. Brexit skiepai Lietuvai

Šalis „nusprendusi ryžtis ekonominei savižudybei, tačiau niekaip neišsirenkanti jos būdo“, vadovaujama politikų nelinkusių „ į kompromisus nei vienas su kitu, nei su blaiviu protu“. Tokiais ir dar aštresniais palyginimais mirga pasaulio žiniasklaida apibūdindama jau daugiau nei 1000 dienų besitęsiantį ir niekaip nesibaigiantį serialą pavadintą „Brexit“.

Graudžiai paradoksalus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pavyzdys rodo, į kokį chaosą visą valstybę gali įstumti neatsakingi politikai. O juk viskas prasidėjo nuo referendumo – noro atsiklausti  savo valstybės piliečių nuomonės konkrečiu klausimu: likti ar išeiti iš Europos Sąjungos.

Jungtinės Karalystės žmonės balsavo ir kaip pripažįsta daugelis politikos bei ekonomikos ekspertų „nusprendė save pražudyti“.

Kaip tokia moderni, išsilavinusi ir atvira Jungtinės Karalystės visuomenė, rizikuodama savo ekonomika ir politine įtaka, galėjo savo noru atsisakyti artimos, abiem pusėms naudingos partnerystės? Šis klausimas išlieka atviras ir, ko gera, kankins dar ne vieną britų kartą.

Tiems, kam dabartinis Jungtinės Karalystės galvosūkis nė motais – toli žvalgytis nereikia. Lietuvos valdžia, kaip karštą bulvę ant tautiečių stalo numetė net du referendumus iš karto: dėl pilietybės išsaugojimo ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.

Net menkai politika besidomintieji, ko gero vienareikšmiškai atsakytų, kad visuotine Lietuvos piliečių apklausa valdžia siūlo spręsti pagal svarbą labai jau skirtingo svorio klausimus.  O juk Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnyje sakoma, kad „referendumu sprendžiami svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai“. Kas penkerius metus vykstantys Lietuvos prezidento rinkimai tautiečių visuotinai pripažįstami svarbiausiais, o štai Seimo narių mažinimas dvidešimčia žmonių vargu ar atitinka „svarbiausio Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo“ apibrėžimą. O gal tai viso labo ciniškas valdančiųjų bandymas vienu šūviu nušauti du zuikius?

Pirma, mobilizuoti šios ir ankstesnių Seimo kadencijų nekompetencija ir abejotinais sprendimais pasipiktinusius rinkėjus, kurie, tikėtina, pirmajame prezidento rinkimų ture savo balsą atiduotų už  kandidatą, kurį delegavo šią Seimo „baudimo“ akciją inicijavę valdantieji; antra, pakelti silpstančius valstiečių-žaliųjų reitingus, siūlant maksimaliai supaprastintą problemų sprendimą.

Darau prielaidą, kad valstiečių-žaliųjų vedliai puikiai apskaičiavo ir įvertino galimus šio referendumo politinius dividendus. Tačiau Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė ir kiti šios visuotinės apklausos iniciatoriai nutyli, jog Seimo narių skaičiaus mažinimas niekaip nepagerins Seimo darbo kokybės ir rezultatų, o, tikėtina, juos dar pablogins. Tam yra bent du paaiškinimai:

Pirma, mažesnį Seimą bus lengviau valdyti, komitetus sudarys mažiau Seimo narių, kiekvieno Seimo nario balso vertė bus didesnė, bus daugiau erdvės linkusių diktuoti partijų ir frakcijų vedlių dominavimui; antra, Lietuvoje bus mažiau demokratijos, nes dalis visuomenės tiesiog nebeturės savo atstovų Seime.

Keisčiausia yra tai, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo vyks kartu su referendumu dėl pilietybės išsaugojimo, kuriam pritarus būtų užtikrinta, kad Lietuvos piliečių skaičius artimoje ateityje drastiško sumažėjimo nepatirs. O tai savo ruožtu paneigtų vieną pagrindinių referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo šalininkų argumentų, kad tai būtina daryti, nes sumažėjo rinkėjų.

Būtina žinoti, kad antruoju referendumu siekiama išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę užsienyje gyvenantiems esamiems mūsų valstybės piliečiams, o ne siūloma suteikti Lietuvos pilietybę platesniam žmonių ratui. Todėl labai svarbu šią visuotinę apklausą vadinti teisingai – referendumu dėl pilietybės išsaugojimo (o ne dvigubos pilietybės, kaip dažnai  jis vadinamas).

Kaip gi turėtume elgtis, artėjančių rinkimų ir referendumų akivaizdoje, kurie gali tapti tikru rinkėjų išminties išbandymu? Visų pirma gegužės 12-ąją ateikime balsuoti, nes vykstantys du referendumai įpareigoja pareikšti savo valią ir mūsų sprendimai lems pokyčius. Kad jie būtų pozityvūs, balsuodami, kaip ir skiepydamiesi, remkimės ne emocijomis ar sąmokslo teorijomis, o faktais ir ekspertų įžvalgomis.

Nekartokime Jungtinės Karalystės klaidų.

liberalus

Tapk rėmėju Tapk draugu Tapk nariu