V. Čmilytė-Nielsen. Galimybių Lietuva – šūvis į dešimtuką!

2019-11-28 / Viktorija Čmilytė-Nielsen
V. Čmilytė-Nielsen. Galimybių Lietuva – šūvis į dešimtuką!

Gerovės valstybės idėja buvo ta, kuri pataikė, galima sakyti, į devintuką. Sociologiniai tyrimai sako, kad būtent šis šūkis, tarp kelių kitų priežasčių, išjudino Prezidento rinkimuose balsuoti už Gitaną Nausėdą.  Taip, jis abstraktokas, gerovę kiekvienas supranta savaip, tačiau didžioji dauguma išgirdo pažadą atiduoti visas jėgas, kad gyvenimas Lietuvoje pagerėtų iš esmės.

Pirmosioms aistroms susigulėjus pasitikėjimas Prezidentu išlieka aukštas, nes žmonės vis dar tikisi. Žmonėms iš esmės nėra svarbu, koks gerovės valstybės modelis bus pasirinktas, skandinaviškas ar vokiškas, labiau konservatyvus ar liberalesnis, kokiu būdu bus siekiama įgyvendinti tuos gerovės rodiklius, apie kuriuos G. Nausėda kalbėjo rinkiminės kampanijos metu, kaip į bendrą talką įsijungs valdanti resursus Vyriausybė ir  įstatyminę bazę formuojantis Seimas – žmonės laukia realių poslinkių. Ir būtent čia – iššūkis. Ir atsakymas, kodėl pataikyta, tačiau į devintuką.

Taip, gerovės valstybė yra patraukli idėja, tačiau jos įgyvendinimas kelia daug praktinių klausimų. Jau dabar matyti, kaip mėginama viską sukarikatūrinti tiesiog prisiklijuojant žodį „gerovė“ ir tikintis politinių dividendų. Ir tai, manau, tik pradžia. Priartėjus Seimo rinkimams išvysime įvairiausių pastangų gerovės idėją pajungti savanaudiškiems tikslams. Esu įsitikinusi, jog tikrai nieko gero nebus, jei neatsiras politinių jėgų, ne tik įsipareigojančių kurti gerovės valstybę (pagalvokime, ar rastųsi partija, kuri nepalaikytų tokios  minties?), bet ir turinčių aiškią, racionaliais argumentais paremtą programą, kaip tai padaryti.

Liberalų sąjūdis turi įžvalgą, kaip praktiškai galima būtų įgyvendinti gerovės programą mūsų valstybėje.

Tai – galimybių Lietuva.

Tai autentiškas, liberalus atsakas į gerovės valstybės iššūkį. Gerovę kiekvienas suvokia savaip ir tas suvokimas veikiau skiria, o ne vienija. Galimybės yra tai, kas gimdo iniciatyvą, kas suteikia postūmį kiekvienam siekti tiek savosios gerovės, tiek ir bendrojo gėrio. Išlaisvinę iniciatyvą, garantavę lygias galimybes ją įgyvendinant, suradę ir įtvirtinę teisingą individo, visuomenės ir valstybės santykį, pasieksime išties realios gerovės.

Neretai tvirtinama, kad šiandienos pasaulyje klasikinės ideologijos išgyvena krizę. Esą žmonėms nebereikia aiškių orientyrų, neprieštaringos idėjų sistemos, iš kurios sektų nuoseklūs veiksmai, kurių priežastis galima paaiškinti, o už pasekmes – prisiimti atsakomybę. Manau, tai nėra visa tiesa. Esu įsitikinusi, kad ir koks chaosas tvyrotų aplink, visuomet rasis žmonių, kurie stengiasi išlaikyti savigarbą, sveiką protą ir kritinį mąstymą.

Liberalizmo pagrindas yra tikėjimas, kad žmonės iš prigimties – laisvi ir nepriklausomi. Kad visi privalo turėti lygias galimybes savo laisvę realizuoti.  Liberalų požiūriu pagrindinis visuomenės tikslas yra sukurti terpę, kurioje laisvas pasirinkimas galėtų realizuotis. Esminė valstybės funkcija yra nustatyti visuomenės nariams sveiku protu pamatuojamas normas ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Tai ir yra gerovės valstybės, gerovės visuomenės ir atskiro individo gerovės pagrindas.

liberalus

Tapk rėmėju Tapk draugu Tapk nariu