fbpx

V. Čmilytė-Nielsen. Valdančiųjų planas – tikėjimą galimybėmis permušti pašalpomis?

  • Viktorija Čmilytė-Nielsen
  • gegužės 7, 2020
  • Nuomonė
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Vakar Seimo Švietimo ir mokslo komitete paaiškėjo vienas bjaurus dalykas – Vyriausybė nerado 2 milijonų eurų socialinėms studentų stipendijoms padidinti. Primenu, kad šiomis dienomis rasta beveik 200 milijonų pensininkams. Ar tai reiškia, kad studentai neverti valstybės dėmesio?

Socialines stipendijas gali gauti studentai, neturintys tėvų, esantys iš nepasiturinčių šeimų ar turintys negalią. Dabar šios stipendijos dydis siekia 125 eurus. Sutikime, pinigai nedideli.

Šiandien tokie studentai tapo ypač pažeidžiami – juk dažnas jų, neturėdamas jokios tėvų paramos, derindavo darbą su studijomis. Ne paslaptis, kad bene daugiausia studentų dirbo kavinėse, restoranuose ar viešbučiuose. Tai yra, sektoriuje, kuris šiandien tik po truputį atsigauna po visiško paralyžiaus.

Taigi, jauni žmonės paliekami be pajamų dėl karantino draudimų. O valdžia jiems nenori papildomai padėti. Tačiau imasi padėti kitoms visuomenės grupėms. Taip, joms irgi pagalbos reikia. Tačiau ar visiems?

Rašant šį komentarą atsirado nauja valstiečių iniciatyva – po 200 eurų skirti NEDIRBANTIEMS studentams. Štai jums dar viena skaldanti iniciatyva. Socialiai pažeidžiamiausiems studentams lėšų nėra, tačiau, tarkime su lėšų nestokojančiais tėvais gyvenančiam ir dėl to apie darbą dar negalvojančiam studentui paramą galima skirti. Arba ignoruoti tuos iniciatyvius jaunus žmones, kurie aukoja savo laisvalaikį ir dirba.

Mūsų frakcija registravo siūlymą paramą skirti ne visiems pensininkams, o tik gaunantiems mažiausias pensijas – ne daugiau kaip 600 eurų. Todėl, kad vienkartinės išmokos turi būti skiriamos pažeidžiamiausiems. Ne visi pensininkai gauna labai mažas pensijas, todėl krizės metu reikia elgtis atsakingai.

Mano pozicija yra aiški – jeigu mes daliname mokesčių mokėtojų pinigus, tai turime daryti kiek galima tikslingiau. Ir nesupriešinant skirtingų visuomenės grupių. Dabar gi mes pensininkus iškeliame aukščiau skurstančių studentų. Supriešiname senjorus ir vienišas mamas, auginančias vaikus. Net jeigu jie gautų ir vienodai, tuos pačius 200 eurų, ar jų poreikiai yra vienodi?

Stebint Vyriausybės sprendimus kyla dvi mintys. Ir abi blogos. Arba Vyriausybėje dešinė nežino, ką daro kairė, arba ji įžūliai veidmainiauja.

Socialinių stipendijų didinimo projektą opozicija registravo pernai gruodį. Vyriausybė net 5 mėnesius vilkino šį reikalą ir niekaip nesugebėjo pateikti išvados. Kol galų gale nutarė, kad… nėra pinigų.

O kam pinigų yra? Kas labiau verti skolintų milijardų? Tik sukalbamesnės visuomenės grupės? “Gerus” pamatus valstiečių valdžia kloja jauniems žmonėms. Akivaizdu – šiai Vyriausybei studentai ne prioritetas.

Įdomu, kuri švietimo grandis yra prioritetas. Priminsiu, kad pedagogams ir dėstytojams yra pažadėtas algų didinimas nuo šių metų rugsėjo. Nes nuo sausio 1 d. „nebuvo pinigų“.

Studentai jau sulaukė ženklo, kad jie šiai valdžiai neįdomūs. Kas kitas?