Kauno liberalų prioritetai 2018 m. biudžete

2018-02-27 / Kauno miesto skyrius
Kauno liberalų prioritetai 2018 m. biudžete

Kauno liberalai ne kartą yra atkreipę dėmesį į ydingą valstybės politiką savivaldybių atžvilgiu. Anksčiau nerimą kėlė Gyventojų pajamų mokesčio paskirstymas, šiuo metu – savivaldybės skolinimosi limitas. Praėjusias metais savivaldybė skolintis galėjo iki 23 mln. Eur., o šiais metais – 10 mln. Eur. mažiau. Kitaip tariant, savivaldybės nebesuinteresuotos padengti savo paskolas anksčiau laiko arba refinansuoti paskolas palankesnėmis sąlygomis, nes nepanaudotos, sutaupytos lėšos nepersikelia į kitų metų biudžetą, o valstybė tiesiog sumažina savivaldybės skolinimosi limitą.

Pirmiausia, turime užtikrinti lėšas pagrindiniams Kauno miesto projektams. S.Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai savivaldybės biudžete numatyta apie 3 mln. Eur. (be skolintų lėšų, ES ir valstybės indėlio). Šiais metais stadiono rekonstrukcijos darbai tik įsibėgės, visas jėgas reikės sutelkti 2019 m., nes Kaunas privalo turėti ne tik krepšinio, bet ir futbolo, lengvosios atletikos namus. Tokia pat situacija ir su Laisvės alėjos rekonstrukcija, kuriai šiais metais numatyta apie 2,5 mln. Eur. (savivaldybės biudžeto ir skolintos lėšos), o kitais metais reikės ženkliai didesnės sumos. Mokslo salos bei M.K. Čiurlionio koncertų centro procesai juda reikiamu tempu, šiais metais svarbu sklandžiai pradėti šių objektų projektavimą. Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 – reikšmingas ir be galo svarbus Kaunui projektas, kuriam šiais metais numatyta apie 1 mln. Eur. KEKS‘22 projekto sėkmė ir keliamų tikslų įgyvendinimas priklausys ne tik nuo 2022 m., bet ir nuo sklandaus viso pasiruošimo proceso. Kauno liberalai atkreipia dėmesį, kad investicijos į skrydžių pritraukimą pasiteisina. Geriausias to rodiklis – „pagalvės mokestis“, kurio 2017 m. surinkta virš 214 tūkst. Eur., o tai leidžia kompensuoti savivaldybės įdėtas lėšas, kurios 2018 m. sieks 650 tūkst. Eur. (šiuo metu prisidedama prie 3 krypčių iš Norvegijos, 1 iš Nyderlandų, o nuo gegužės mėn. veiks skrydis Kaunas-Varšuva).

V. Kudirkos bibliotekų tinklas patyrė daug pokyčių. Kauno liberalai džiaugiasi, jog savivaldybėje pavyko išlaikyti principą – jei kuris nors bibliotekos perteklinis padalinys uždaromas, sutaupytos lėšos lieka bibliotekų tinklo poreikiams. Vis daugiau bibliotekos padalinių atsiveria sutvarkyti, modernesni, džiugina į bibliotekų veiklas įsitraukiančių žmonių gausa, V. Kudirkos bibliotekos veiklą galite rasti net, atrodo, netikėtoje vietoje – Lampėdžio ežero paplūdimyje. Šiais metais bibliotekų erdvių tvarkymui numatyta 170 tūkst. Eur. Pokyčių laukiame ir Kauno miesto muziejuje. Kauno rotušė – svarbi muziejaus pokyčių dalis, jos erdvių pritaikymui šiais metais numatyta apie 200 tūkst. Eur. (tyrimams, projektui, ekspozicijos koncepcijai). Švietimas visada buvo probleminė Kauno miesto biudžeto dalis, „suvalganti“ didžiausią dalį lėšų. Švietimo įstaigų tinklo efektyvinimo darbai leidžia nukreipti miesto investicijas pozityvia linkme – švietimo įstaigų infrastruktūros gerinimo darbams šių metų biudžete numatyta virš 13 mln. Eur. (pastatų, teritorijų tvarkymas, priežiūra, modernizavimas, sporto aikštynai).

Lėšos, numatomos miesto infrastruktūrai gerinti, sieks 39 mln. eurų. Iš jų 2 mln. numatomi įvažiavimams į daugiabučių kiemus remontuoti bei naujajai daugiabučių namų kiemų teritorijų tvarkymo programai. Toliau bus rekonstruojamos ir remontuojamos gatvės, šaligatviai, dviračių takai, laiptai. Šiais metais bus pabaigti darbai Kalniečių parke, o 2018 m. biudžete numatoma apie 6 mln. Eur. dar 6 parkų ir kitų viešųjų erdvių tvarkymui.

Toliau investuojama į eismo saugumą, numatomos lėšos viršija 4 mln. eurų.  Iki šių metų pabaigos mieste beveik neliks neapšviestų perėjų (per šiuos metus bus apšviesta dar 200), bus įrengiamos pasiteisinusios išmaniosios perėjos, rekonstruojamos sankryžos, įrengiami nauji šviesoforai – tai padidins saugumą ir leis suformuoti koordinuoto eismo ruožus svarbiausiose miesto transporto arterijose, taip pagerinant pralaidumą.  Ir toliau prie miesto išorinio gražinimo prisidės sėkmingai veikianti Paveldotvarkos programa. Dar daugiau – nuo šiol naujame biudžete rasime ir Visuomeninės paskirties objektų prieinamumo didinimo programą, kurios finansuojamos veiklos prasiplečia – bus finansuojami ne tik kultūros, bet ir sporto, turizmo objektai. Užtikriname, jog programos finansavimas metų eigoje bus koreguojamas atsižvelgiant į poreikį – pateiktų paraiškų skaičių ir darbų vertę.

Miestas turtingas tada, kai jame gyvena gerai apmokamus darbus turintys miestiečiai. Jei biurų erdvių plėtrai savivaldybės biudžetas neturi didelės įtakos, tai svarbu pabrėžti, jog šiais metais numatomos lėšos Aleksoto inovacijų parko galimybių studijai, kuri leis miestui prisitraukti dar daugiau investuotojų ir prisidės prie naujo proveržio.

Kauno liberalų frakcijos seniūnas Rimantas Mikaitis atkreipia dėmesį, kad biudžeto tvirtinimas – nėra galutinis taškas, po kurio negalėtų įvykti pokyčiai. Pasak jo: “Svarbiausia idėjos ir kauniečiams reikalingi darbai. Biudžetas atspindės realius miesto poreikius, o lėšų bus tiek, kiek reikia, nei daugiau, nei mažiau.”

Kauno liberalų frakciją sudaro: Rimantas Mikaitis (frakcijos seniūnas, Miesto ūkio komiteto pirmininkas), Simonas Kairys (vicemeras), Ona Balžekienė (frakcijos seniūno pavaduotoja, Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininko pavaduotoja), Domas Sirgedas (Nevyriausybinių organizacijų tarybos bei Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkas).

liberalus

Tapk rėmėju Tapk draugu Tapk nariu